man nuoširdžiai gaila šio tikrai talentingo menininko, kad jis
nepasirinko tiesos kelio, nes tik šis kelias būtų jį išvadavęs nuo
nuolatinės baimės ir nesaugumo jausmo iš ko greičiausiai ir kilo jo
sąžinės kompromisas su iliuzijom. Faktas tas, kad tiesa su iliuzija
nelimpa kad ir kiek bebandytum jas sudertinti. Gėris ir blogis neturi
bendros vietos žmogaus savastyje, kuri negali būti perskelta pusiau. Ta
savastis, kurią Romualdas susikūrė, nėra ta pati, kuri jam buvo
dovanota iš aukščiau. Protas, tarnaujantis dvasiai, yra ramybės
būsenoj ir pripildytas džiaugsmo. Jei protas mato save atskirtą nuo
dvasios ir susitapatinusį su kūnu, jis patiria sąmyšį ir baimę. Tada
jis net negali teisingai galvoti, nes yra pats save atkirtęs nuo
išminties ir jėgos šaltinio, jaučiasi ribotas ir silpnas.
Išgelbėjimas ateina iš tos proto dalies, kuri tebeturi ryšį su
Kūrėju.
--
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19223