Sovietinė moteris... Dabar ji iškyla prieš mus kaip koks partinių ideologų kruopščiai sukonstruotas vaizdinys: tyra, monogamiška, ištikima teisėtam vyrui ir marksizmo idealams, ji gimdo sveikus, stiprius kūdikius, nuoširdžiai dirba partijos ir tėvynės labui, žygiuoja revoliucijos metinių parade, žvelgdama giedru žvilgsniu, nedrumsčiamu jokio egzistencinio nerimo ar abejonių, – tikra Rytų bloko Stepford wife Privati sfera – nutildyta, nutylėta... Nuslopinta, bet nepanaikinta, Ir vyrai – vyrai, kurių amžinai tenka laukti, kurie, kaip visada, laiku negrįžta – ar iš lagerio, ar iš baro... Privačioje sferoje, moterų teritorijoje – neįvardytas nuovargis, skausmas ir našta. Vyrai nenori grįžti į namus, kur pasiligoję, pasenę tėvai, zirziantys murzini vaikai, nuo darbų suvargusi žmona, „kur ištisas pragaras“. Bet vyrai buvo geri sovietmečiu – jei tik negerdavo ir nemušdavo, ko gi daugiau norėti -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19223