To klausia visi, kurie siekia laimę patirti per matomus dalykus. Tačiau dykuma ir liks dykuma, ką tu su ja bedarytum. Jai vis trūks vandens, nes tik dėl to ji ir yra dykuma. Kai apleidžiama siela, protas gali apversti visą pažinimą aukštyn kojom. Tada menininkas gali atsiduoti ieškojimams kaip geriau nudrožti pieštuką, bet nieko reikšmingo juo neparašyti. Jis trokša triumfo, bet patenka į dominavimo - priklausomybės kovą, savęs žeminimo, priešiškumo ir kitų iš meilės trūkumo kilusių išraiškų pinkles, kurios paprastai ir lydi fantazijas.... Todėl kiek bedrožinėtum pieštukus, joje vandens neatsiras. Viena, ką galima daryti su dykuma - tai PALIKTI JĄ. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19223