tiesą sakant, nors sovietmečiu viskas buvo totaliai ideologizuota ir totaliai kontroliuojama, tačiau visuomenė nuo politikos buvo kone visiškai nušalinta į socialinio autizmo sferą, taip kuriant didesnį kiekį neutraliai besilaikančių žmonių ir kultūrinio elito tarpe. Nors prisitaikymas prie aplinkos, kitaip tariant - koloboravimas, psichologų laikomas vertybe, prisitaikymas bendraminčių grupėje tuo metu buvo alternatyva prisitaikymui režimo represinėms institucijoms... todėl Granausko gyvenime ir kūryboje išskirčiau ryškų dualizmą: išorinį prisitaikymą režimui ir vidinį prisitaikymą, diktuojamą vidinio poreikio. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19223