labai taikliai aprašei sodininkų psichologiją:) Ir man daug kas
aiškina: suark, išlygink ir pasėk žolę. Tada nusipirksi žoliapjovę
ir galėsi kas savaitę pjauti. Et, nupjauta žolė, sakau jiems, neturės
tos dvasios, kurią skleidžia manoji liberali aplinka.  Ir svečiai greit
suvokia, kad  vaiksčioti kur nori nereik, tik takeliais. O kai parodau kas
kur auga, kaip atsargiai įbedu kokį papildomą augalėlį, kad derėtų
prie kaimynų, tada ir jie sako kaip gerai, kaip gerai, kad galima išgerti
ekologiškos čiobrelių ar raudonėlių arbatos, nusiskinti žemuogę...
jei patreščiau, kaip mat imtų vešėt visai kita kultūra.. kokios nors
dilgėlės, balandos... O dabar jokio triūso bereikalingo. Turiu, žinoma,
kelias apvalias lysveles būtiniausiom daržovėm, porą vaismedžių ir
keletą vaiskrūmių... Apgeniu pušaičių ūglius  pavasarį, kad
neskubėtų užaugt medžiais, tai virto tokiais garbanotais krūmais.
Šiluma man nuo šių medelų dvelkia. Auga ir du ąžuoliukai. Vat jie tai
gali sau pareikalauti ploto. Vieną teks perkelti į niekieno teritoriją,
o kitą geniu, modeliuoju kaip stulpą.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19236