Na, bent jau į feisbuką manęs neįviliosi. Žinoma, erzina, kai kas nors
kaišioja nosį kur nedera, bet aš nieko tokio nedarau. Ir nerašau į
kompą to, kas laikytina tik galvoje. Dėl pačios požiūrio į maldą vis
vien nesutinku. Dar kartą kartoju, kad galima už visus melstis
nepaprašius leidimo, ir jokios laisvos valios tuo nepažeisi. Iš žmogaus
laisvos valios neįmanoma atimti jokiais būdais, tuo labiau malda. Na,
nebent palaužus jį kokiais nors psichiniais ar fiziniais būdais, kai jis
tampa nebesąmoningu, t.y. nebeatsakingu už savo veiksmus. Bet tuomet ir
Dievas jo nebekaltina. O malda juk pavedama pačiam Dievui, tai kaip jis
gali panaikinti žmogaus laisvą valią, kurią pats jam davė kaip
didžiausią dovaną? Kol žmogus sąmoningas, jis visada renkasi laisvai -
pritarti gėriui ar jį atmesti, kad ir kokios maldos vibracijos jį
pasiektų. Juk gatvėje sutikęs žmogų, už kurį matai reikalą
pasimelsti, neklausi, krikščionis jis ar ne? Be to, Kristus juk atpirko
visus žmones, taigi už visus dera melstis. O ant kryžiaus jis kreipėsi
būtent į Tėvą: "Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą" (Lk).
Visa  Kristaus ir Tėvo kalba, kad ir kada jiedu bendravo,  yra malda.
Šiaip net būtina visur ir visada už visus melstis. Pirmiausia
kreipimasis į Šventąją Dvasią, tik po to - bendravimas. Taip turėtų
būti, deja, ne visada man taip išeina:(.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19236