Aš savo jaunystėje irgi nėjau naktimis, gyvenau drausmingai ir nykiai.
Skirtingai nuo savo vaikų dabar. Sūnus, kuris dar vis pas mus, bet viena
koja išėjęs, naktinėja kiekvieną savaitgalį, jei ne dažniau. Tik
ryte pasižiūrim, ar yra batai - jei rymo prie durų, reiškia
parsiradęs. Nekontroliuosi gi suaugusio. Kaži, kaip jam bus toliau. Bent
jau darbuose jis pareigingas. Išskyrus buitį. Bet buvo vienu metu
išsikraustęs - tvarkėsi kažkaip pats, indus plovė. Kam aš tai rašau?
Tiesiog apibūdinti kartų kontrastus. Aš nesikeliu anksti eiti į
bažnyčią, vaikai "valkatauja" naktimis, viskas kitaip, bet vis dar
gerai, man rodos

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19236