Ne, mie, mes visai nesutariam, bet dėl to juk negriebsim viena kitai už
gerklės. Pirma, šventenybė būtų absurdas, jeigu ji būtų susitarimo
dalykas. Negalima susitarti dėl to, ką laikyti Dievu, šventu daiktu ir
pan. Tai yra tiesiog paties Dievo apreiškiama. Antra, malda yra labai
svarbus dalykas, ir nesimelsti už ką nors yra didelis nuostolis, ir tai
nėra fariziejiškumas, kurį nori čia įtarpinti. Tu tiesiog neturi
patirties, kokia svarbi yra malda. Trečia, man diena veltui praeina, jei
aš kaip malka plaukiu pasroviui ir nėmaž nesistengiu atsilaikyti prieš
visokius šūdinus dalykus. Tai kaip dėkoti už tokią dieną? Sakau,
nebent iš nuolankaus nusižeminimo, nes nieko kito nelieka. O tu dėkoji
(nežinau kam) paprasčiausiai dėl to, kad ramiai pragyvenai dieną. Aš
irgi su malonumu už tai padėkočiau (Dievui). Na, šventas daiktas ar
relikvija, be abejonės, neverti žmogaus gyvybės, bet Dievas yra
aukščiau žmogaus, antraip aš būčiau silpnaprotė, jei tvirtinčiau
kitaip. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19236