"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:icdpda$9ok$1@trimpas.omnitel.net...
> Kokio dar sertifikavimo - tipo Kiniją reikia priversti įsivesti kažkokius ES kontrolierius, kurie stebėtų gamybos procesą, žiūrėtų ar/kiek tame gamybos procese pažeidžiamos ES ekologinės normos, ir pagal tai ES pritaikytų muitų dydį toms prekėms?

RaR - o kaip yra su branduoliniu ginklu? Juk įsileidžia, rodo, inspektuoja, vertina.
Aišku aš čia pateikiu hiperbolizuotą pavyzdį, kad išmušt iš galvosenos geležinkelio, tačiau esmės tai nekeičia. Jei tarkime anti-ekologiškas elgesys ilgame laikotarpyje latentiškai yra įtariamas ne ką maženis masinio naikinimo ginklas nei branduolinis - tai kodėl ir priemonės negali būti adekvačios?

> Ir kas apmokėtų visų tų kontrolierių darbą?

Be abejo tie, kas turi prerogatyvą. O prerogatyvą šiuo atveju formuoja ne kokio biurokrato darbą reglamentuojantys popiergaliai, o be jokios abejonės - atsakomybė, neretai asmeninė (arba mažos grupės), kuri atlieka tik vieną esminę funkciją - užtikrina gyvybingumą ilgame laikotarpyje.

> Kodėl Kinija turėtų sutikti su tokia kolonizacija ir totaline visos savo gamybos kontrole?

Gal todėl, kad jai tai apsimoka? Ar pačiam turbūt itin atgrasi iš audito pasiremta patirtis?

> Kas, jeigu to užsimanytų ir JAV, Rusija, Japonija, Indija, Brazilija, etc.? Po 50 užsienio kontrolierių stebėtų kiekvieno kinų gaminio gamybos procesą ir vertintų jį pagal savo šalies ekologines normas? Kodėl to turėtų norėti tos šalys ir prisiimtų, viso to išlaidas? Kodėl Kinija turėtų norėti tokios totalinės užsienio kontrolės ir įvairių šalių įstatyminių normų taikymo savo šalyje? 

Todėl, kad jai naudinga. Todėl, kad tai kiti standartai, kriterijai, patirtis, žinios. Todėl, kad normalus verslas su malonumu priima delegacijas iš užsienio ir pats ten vyksta. Koks skirtumas, jei tai vyktų šalių lygmeniu?

> Tipo jei tas pats būtų gaminama ES, tai CO2 neišsiskirtų? O jei Kinija savo eksportą į ES vykdytų per trečiasias šalis, tai CO2 mažiau išsiskirtų? Dėl konkurencijos rašiau - jei ES labiau apsimoka plėtoti "švarią" gamybą, tai tegul plėtoja ją. Jei kinams labiau apsimoka plėtoti "nešvarią" - tegu plėtoja ją. Juk tų gaminių visvien reikia (jei nereikėtų - nepirktume), ir jei jų nepirksime iš Kinijos, tai patys sau gaminsime ir teršime.  

Tavo argumentai labai greitai baigtųsi, jei atstumas tarp tavęs ir Kinijos sutrumpėtų iki 1 plytos storio sienos tarp tavęs ir tavo kaimyno, kuris visą butą pavertė šiukšlynu, tryda ir jovalu. Bet supranti, žmogaus dėmesys - ribotas išteklius, o tu jį dar priverstas aukoti šitai diskusijai - tai tau ir px. ant Kinijos - ji tavęs kaip ir neliečia. Bet nuo to nesikeičia, kad visi sėdi vienoje valtyje. Keista kad pačiam ir Alvidon tai yra anapus suvokimo ribų. Toks vaizdas, kad oras kuriuo kvėpuojant ir vanduo/sniegas, kuris krinta iš dangaus - lietuviams - lietuviškas, kinams - kiniškas.

> Dėl statistikos, tai greitai paieškojus radau tik kelių metų duomenis  ir atskirai ES nebuvo. Bet visos Europos (kartu su Rusija) dalis Kinijos užsienio prekyboje sudarė apie penktadalį. Be to, reikia pažymėti, kad kinai visko ko pagamina, neparduoda - gamina ir sau, be to daugiausia CO2 prigeneruoja infrastruktūros, namų statybos, vietinis transportas, žemės ūkis. Taigi, joks trečdalis nesigauna - jei jie eksportuoja kokių 10 proc to, ką pagamina, iš jų koks 6-dalis eksportuojama į ES, tai į ES Kinija eksportuoja kokius 2 proc. savo gamybos.

Vėl atsieto mastymo klaida - juk ant tos infrastruktūros, namų statybos, vietinio transporto ir žemės ūkio ir kabo visas Kinijos pramoninis kompleksas. Ir norint, kad milžinas stovėtų, reikia tvirtų ir daug kojų.

> Negarantuoju savo skaičių tikslumo, gal jie skiriasi ir porą kartų, bet trečdalio visos savo gamybos Kinija niekaip negali eksportuoti į ES.

O kitur? JAV? Nes pagal vartojimo aspektus ir sukeltus jo padarinius ES ir JAV sėdi tame pat karutyje.

> Be to nereikia užmiršti, kas nors Kinijos prekybos balansas su ES ir smarkiai teigiamas, tais pat keleto metų senumo duomenimis už 120 mlrd. į ES eksportuodami, jie vis tik už 90 mlrd. iš jos ir importavo.

Absoliutūs skaičiai, tarkime gražūs. O importavo ko? Materijos? Jei taip - dar kokios ir kiek? Ar vis tik importavo ne tik jos, bet ir paslaugų ir ypač intelektinės produkcijos? Klausimai retoriniai, kad nekiltų noras plikais skaičiais žongliruot.l