On 22/04/14 08:16, RaR wrote: > Kas dėl nedarbo, galima pažiūrėti kur didžiausias Europoje (Tarptautinė > darbo organizacija naujausi žinomi duomenys): > > Macedonia (Makedonijos dinaras) 29,8 > Bosnia and Herzegovina (Bosnijos markė) 28,1 > Greece (euras, eurozona) 27,0 > Spain (euras, eurozona) 27,0 > Serbia (Serbijos dinaras) 20,3 > Montenegro (euras, neeurozona) 19,1 > Albania (lekas) 17,2 > Croatia (kuna) 16,7 > > Čia tu matai paraleles tarp nedarbo ir euro, ar ko nors kito, pvz. šalių > geografinės padėties? Čia matau keletą tokių vargetų zonų, besikuriančių valstybėlių, kurių net valstybėmis dar, ko gero, neišeitų vadinti (Jugoslavijos griuvėsiai), sumišusių su rimtomis problemomis susidūrusiomis euro valstybėmis. Pagrindinis mano pranešimas yra tas, kad tos euro zonos valstybės NE ŠIAIP sau susikūrė tokį nedarbą. Jis buvo dirbtinai bereikalingai išpūstas valiutos rigidiškumo dėka (kuris kaip veiktų kaip amortizatorius pinigų transferams iš kitų, turtingesnių ES apskričių). Ir problema, beje, visiškai nesprendžiama (šiaip, kabo ore). Į tai, ką Tu mums sakai: "grįšim mes į litą......" Galiu atsakyt labai paprastai: NIEKUR MES NEGRĮŠIM, kaip negrįžta graikijos drachmos, ar ispanijos pesetos. T.y. realybėje anie tegali grįšti tik išbandę visas kitas opcijas: po žiaurios žiaurios vidinės defliacijos (ką dabar ir matom), kuri neaišku kada ir kaip pasibaigs, riaušes gatvėse (kurios neaišku kiek kainuoja visom prasmėm: ir emigracijos, ir demografinės padėties efektais, ir finansiniais ištekliais)....tada taip, gali valdžia imti ir jėga paimti parlamentą, ir tokiu būdu atsisakyti euro. Bet euro atsisakymas _po_defliacijos_ir_dirbtinio_nedarbo_kūrimo būtų, ko gero, PATS BLOGIAUSIAS scenarijus iš visų apskritai galimų Graikijai. Vokiečiams nei ispanai, nei graikai, nei jokie ten litoffcai neįdomūs, valstybės praktiškai paliktos likimo valiai. Ir tu man pasakoji, kaip čia mes dabar ZAŽYVIOM su tuo euru? Niekam finansiniuose sluoksniuose nėra naujiena, kad valiuta be bendros fiskalinės politikos, TIKROS PILNOS darbo jėgos migracijos toje pačioje zonoje ir pilnai funkcionuojančio ECB, kaip paskutinės instancijos skolintojo, ilgai veikti negali. Dabartiniu kastruotu formatu galima bandyti eksperimentuoti, bet gerai nesibaigs, žmonėms pabos laukti. Čia labai gražiai įsipaišo ir Lietuvėlės emigracijos problemikės ateitis. ES - tai ne JAV. Sėdim giliai subinėj, gilesnėj, nei Japonija 1990 m. Korporacijų pardavimai ES labai silpni. Tai visa laimė, kad pas prancūzus išrinktas toks prietranka Hollande (kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų), kuris šiek tiek subalansuoja vokiečių rigidiškumą ir britų ideologiškumą (kuris dabar jiems visai nereikalingas). Panašu, kad tai yra naujiena vieninteliam tamstai, kuris taip atkakliai gina eurą (panašiai, kaip Čekuolis per TV rolikus ideologizuotai gynė AE. beje; ir nebūtinai tas jo sprendimas tikėti AE buvo blogas, tiesiog visiškai niekuo nepagrįstas, apart tikėjimo). Čia išeina ne diskusija, o tikėjimo/netikėjimo dalykas (tolygu kliedesiams). O gal jau turit datą, kada vokiečiai ims vyktyti tiesioginės dotacijas kitiems regionams, kaip kompensaciją už jų dulkinimą? Paviešinkit, tuomet. Mes gi ES - viena valstybė, o ne krūva skirtingų pašlemėkų, susirinkusių nežinia ko. P.S. O šiaip tai, gaila, kad Lenkiją praleidot. Mano kolega vis juokiasi: Lenkijoje visuomet buvo krizė (suprask - bedarbystė 20+proc).