Paskaičiau aš čia jus, parisiminiau, kad per visus kraustymusis pamiršau girą daryt... Visas trydas mane kiek suglumino, truputį. Pamasčiau, blin, lameris aš, reik bent kepalą pajampt, bo gira nesigaus... Nu pajamiau, kad nepasirodytų mažą Vilniaus jodą Duoną, kepaliuką visą. (Čia į temą apie juodą duoną - man nuo vaikystės jin vienintelė tikra buvo, temą galima pratest), Susiskrudinau. Užplikiau. Nukošiau. (čia jau keiksmai prasidėjo - paaiškinsiu toliau). Dapilinėt teko pusę kibiro (šian ta proga pirkau emaliuotą kibirą - naujos namuos dar nebuvom užveisę tokio). Diat saks. Manes nemokino giros daryt, mano tėvukas darydavo. Aiškindavo. Ką pamenu tą ir darau. Jūsų receptai giliai (čiulpia) norėjau pasakyt meščioniški. Papasakosiu savo. Tėvukas visada prašydavo elgtis su daiktais su pagarba. Maistas visada privalo būti pagarbos viršūnėje. Duona - tos viršūnės pikas. Jis gražiai manes paprašęs gal du kartus, pasiekė, kad duonai nukritus ant žemės aš ją pakėlęs pabučiuoju, o pamatęs duoną gulinčią ant nugaros aš ją visad apversiu ant pilvo. Net jei aplinkiniai nesupras. (beje, esu ragavęs ir diržiuko. Gal kartą. Paskutinį kart bučiavau nukritusią duoną šiandien. Tėvukas pasimirė 1996)Dažniausiai aš tai padarau vogčiom. Tėvas prašė. (Amžną jam...) Mums jau nebepavyksta neišmetinėt maisto. Patapom vartotojais. Rinka reaguoja į mus. fak... Mes šeimoje jokio duonos gabaliuko neišmesdavom. Batonas tapdavo džiūvėsiu, juoda duona kaupdavos. Girai. Nesuvalgė koks blogas žmogus duonos riekės iki galo - į duoninę ją. per keletą mėnesių nori nenori susikaupia, papunčiai, padžiūvėliai, ir žinoma tie kur ima pelyt ir tada sudžiūva. Visos juodos duonos atliekos būdavo kaupiamos girai. Visi tai žinojo. Nereikėjo jokio kepalo pirkt. Tereikėjo kažkur džiūvėsius padėt. Kai jų susikaupdavo pakankamai - būdavo raugiama gira. Dabar apie raugimą. Yra dvi versijos: balius ir sau. 1. Sau: Imi molinį uzboną, kuo didesnį tuo jis geresnis. paskrudini duoną (kad pajuoduotų, tada karameles skonio bus), meti uzbonan, užplikai verdančiu vandenuku. Praskiedi mieles drungnu vandenuku su cukrum (tadu sausų mielių nebuvo, jas su šaukštuku patrint reikėjo :) stiklinėje, pakyla - supili in uzboną. Po paros geri. Aišku neiškenti, geri po pusės paros. :) Duona, beje, plūduriuoja. Pili per sietą. Po to kai visi viską išgeria (vakare) užpili virintu vandeniu, įdedi cukraus ir kitą dieną vėl geri girą :D Kol Duona galutinai nepatęžta... 2. Baliui: Imkim jūsų matą - kibirą. Aš irgi jame raugiu, jei balius nedidelis. Arba sau. Dabar užraugiau kibire. Viskas paprasta. Duona yra viena - juoda. Yra batonas, juoda duona ir visa kita. Yra ir sausainiai, ir čipsai, yra lavašas, plikyta duona, yra daug visa ko. Bet Lietuviai Duona vadina juodają. Balta yra duonos produktas, jei šiuolaikiškai, lietuviškai - tai išmislas, kaip ir sausainiai Gaidelis. Todėl: liko duonelės - neišmesk. Dėk ją kur nors (ne į maišiuką), net jei supelijo, nebijok, tai ne nuodas Surenki džiūvėsius, paskrudini plius keletą riekių, ir raugi. Bus ūpo parodysiu, kas po jūsų patarimų liko...