Pasirašau po viskuo, ką čia parašei. Mano šeimoje viskas taip pat. Na ir ačiū už gražų postą. "ShowmanaZ" <Show-deleteit@takas.lt> wrote in message news:gos8t3$o9p$1@trimpas.omnitel.net... > Paskaičiau aš čia jus, parisiminiau, kad per visus kraustymusis pamiršau > girą daryt... > Visas trydas mane kiek suglumino, truputį. Pamasčiau, blin, lameris aš, > reik bent kepalą pajampt, bo gira nesigaus... Nu pajamiau, kad > nepasirodytų mažą Vilniaus jodą Duoną, kepaliuką visą. (Čia į temą apie > juodą duoną - man nuo vaikystės jin vienintelė tikra buvo, temą galima > pratest), Susiskrudinau. Užplikiau. Nukošiau. (čia jau keiksmai > prasidėjo - paaiškinsiu toliau). Dapilinėt teko pusę kibiro (šian ta proga > pirkau emaliuotą kibirą - naujos namuos dar nebuvom užveisę tokio). Diat > saks. > > Manes nemokino giros daryt, mano tėvukas darydavo. Aiškindavo. Ką pamenu > tą ir darau. > > Jūsų receptai giliai (čiulpia) norėjau pasakyt meščioniški. > > Papasakosiu savo. > > > > > Tėvukas visada prašydavo elgtis su daiktais su pagarba. Maistas visada > privalo būti pagarbos viršūnėje. Duona - tos viršūnės pikas. Jis gražiai > manes paprašęs gal du kartus, pasiekė, kad duonai nukritus ant žemės aš ją > pakėlęs pabučiuoju, o pamatęs duoną gulinčią ant nugaros aš ją visad > apversiu ant pilvo. Net jei aplinkiniai nesupras. (beje, esu ragavęs ir > diržiuko. Gal kartą. Paskutinį kart bučiavau nukritusią duoną šiandien. > Tėvukas pasimirė 1996)Dažniausiai aš tai padarau vogčiom. Tėvas prašė. > (Amžną jam...) > > > Mums jau nebepavyksta neišmetinėt maisto. Patapom vartotojais. Rinka > reaguoja į mus. fak... > Mes šeimoje jokio duonos gabaliuko neišmesdavom. Batonas tapdavo > džiūvėsiu, juoda duona kaupdavos. Girai. Nesuvalgė koks blogas žmogus > duonos riekės iki galo - į duoninę ją. per keletą mėnesių nori nenori > susikaupia, papunčiai, padžiūvėliai, ir žinoma tie kur ima pelyt ir tada > sudžiūva. > Visos juodos duonos atliekos būdavo kaupiamos girai. Visi tai žinojo. > Nereikėjo jokio kepalo pirkt. Tereikėjo kažkur džiūvėsius padėt. Kai jų > susikaupdavo pakankamai - būdavo raugiama gira. > > Dabar apie raugimą. Yra dvi versijos: balius ir sau. > > 1. Sau: > Imi molinį uzboną, kuo didesnį tuo jis geresnis. paskrudini duoną (kad > pajuoduotų, tada karameles skonio bus), meti uzbonan, užplikai verdančiu > vandenuku. Praskiedi mieles drungnu vandenuku su cukrum (tadu sausų mielių > nebuvo, jas su šaukštuku patrint reikėjo :) stiklinėje, pakyla - supili in > uzboną. Po paros geri. Aišku neiškenti, geri po pusės paros. :) Duona, > beje, plūduriuoja. Pili per sietą. Po to kai visi viską išgeria (vakare) > užpili virintu vandeniu, įdedi cukraus ir kitą dieną vėl geri girą :D Kol > Duona galutinai nepatęžta... > > 2. Baliui: > Imkim jūsų matą - kibirą. Aš irgi jame raugiu, jei balius nedidelis. Arba > sau. Dabar užraugiau kibire. > Viskas paprasta. Duona yra viena - juoda. Yra batonas, juoda duona ir visa > kita. > Yra ir sausainiai, ir čipsai, yra lavašas, plikyta duona, yra daug visa > ko. Bet Lietuviai Duona vadina juodają. Balta yra duonos produktas, jei > šiuolaikiškai, lietuviškai - tai išmislas, kaip ir sausainiai Gaidelis. > Todėl: liko duonelės - neišmesk. Dėk ją kur nors (ne į maišiuką), net jei > supelijo, nebijok, tai ne nuodas > Surenki džiūvėsius, paskrudini plius keletą riekių, ir raugi. > > Bus ūpo parodysiu, kas po jūsų patarimų liko... >