Tema: Re: Kodel mes turetumeme grazinti skolas?
Autorius: Alvidon
Data: 2009-09-28 21:54:42
"abc" <stogas.raudonas@cerpemis.dengtas> wrote in message news:h9osmp$k5k$1@trimpas.omnitel.net...
> Alvidon, jeigu nepertraukinetumet temos marazmais apie Ozio Darza, tai 
> greiciau prieitumem prie temos:
> 
> mintis paprasta - jei pinigai gimsta is oro, tai jie gali ir atgal i ora 
> pavirsti.
> 
Vach vach, kaip tu mikliai filoginę metaforą pavertei ekonominės teorijos
postulatu...

> man idomi moraline skolu grazinimo dalis: kam mes skolingi ir uz ka? ar mums 
> kas aukso parveze, ar namus pastate? dave popieriuku, ir tiek. argi gaila - 
> gi spausdinti gali.... o atspausdine 1 banknoteli su juo gali N burbulu 
> pripusti....  :) mes jiems netgi padedam su tuo burbulu putimu... mes savo 
> laiku vykdeme atvirkscia veiksma: keiteme savo valstybeje tureta realu turta 
> i popieriukus, t.y. kazkam kitam atidavinejome objektus.....dabar pats metas 
> dirbti atgalios: statyti/supirkineti turta uz valstybes paskolintus pinigus 
> ir ji nacionalizuoti :) argi ne puiku?? Valstybei galimybe nebloga, ar 
> mokesime ja isnaudoti?
> 
Aik tu sau, ruošiesi viską nacionalizuot ? Komunizmą restauruot taikais ?
Nori vėl tuščias parduotuvių vitrinas veizėt ?

> visos pasakos, kad mes kazkam kazka skolingi uz neva paskolintus popieriukus 
> (netgi ne juos, o uz skaiciukus duombazese) yra makaronu kabinimas liaudziai
> tie skaiciukai jau puse amziaus niekuo nepadengti (jie jau seniai prarade 
> sarysi su realiu turtu, ju yra zymiai daugiau), todel kazkas tikrai liks su 
> spyga taukuota gale viso zaidimo
> 
Visuose žaidimuose nežinantys taisyklių/nemokantys žaisti lieka su špyga.
Loterijos tam ir daromos, kad darantysis laimėtų.
Iš esmės vargu ar yra skirtumas, ar tie popieriukai padengti auksu, ar tik
partnerių garbės žodžiu (auksas irgi vertybė tik dėl tarpasmeninio susitarimo,
garbės žodžio, pats savaime auksas nieko vertas).

> vieninteles paaiskinamos priezastys, kodel tie skaiciukai nepaleisti iki 
> begalybes yra:
> a) bendras pasaulio popieriuku sistemos balansas (butinas sutartas 
> pasitikejimas sistema, visi juk vienu metu negali visko supirkti - 
> hyperinfliacija garantuota),
> b) realaus uzstato trukumas (bankai be jo neskolina), viskas jau seniai 
> vyksta ateities pajamu saskaita, del to is esmes ir krito vartojimas ir
> c) savo itakos islaikymas (vieni turi gyventi geriau uz kitus: mes visi 
> susimokam ''uz stoga'' JAV, bet turim salygine taika pasaulyje - aisku, 
> priklausomai nuo to, kur gyveni).
> 
Vėlgi grįžtam prie svarbiausio - prie garbės žodžio. Jis ekonomikos
funkcionavimo pagrindas, tiek asmeniniam biznyje, tiek tarptautiniam.

> tai va, is principo aisku, kad sie mistiniai isipareigojimu lapeliai, aisku, 
> jokio turto nereprezentuoja ir ju sugrazinimas yra tik susitarimo reikalas. 
> esant salyginai stabiliai sistemai, tas skolas reikia ir butina grazinti, ir 
> paprastai yra sunku grazinti - tam, kad, kaip ir minejau, butu galima vel 
> pasiskolinti ir toliau lebauti. bet kai sistema keiciasi/mutuoja - mes 
> galime apsimesti kvailiais ir prisiskolinti (reikia zinoti is ko skolintis - 
> tiktai ne is  TVF) iki ausu kokiu 5 metu trukmes isipareigojimu, veliau 
> atiduodant ta pati sutarta ju valiutos nominala besidziaugiant, kad jis 
> nuvertejo N kartu. aisku, ateityje finansu sistema tures kazkaip pervertinti 
> skolas - ar egzistuojamomis valiutomis, ar naujomis, ar TVF SDR derivatyvu. 
> bet kol jokio uzstato valstybes Vyriausybei nereikia uz tas skolas duoti - 
> skolintis apsimoka, ypac jeigu uz tas skolas gauni kazka apciuopiamo..
> 
> teoriskai tai finansu sistema yra apsivertusi aukstyn kojomis - skola tureti 
> apsimoka, o ne pinigus - ha - pinigus, nelabai. vistiek musu greiciausiai 
> laukia hyperinfliacija. Tai yra naudinga sistemos sukurejams - Vakaru 
> pasauliui - ju valstybiu skolos tik augo, reikia jas nurezti. Viskas 
> logiska, kapitalizmo sistemos restartas (tikekimes, be kraujo).
> 
Restarto aš čia niekaip neįžvelgiu. Mes tiesiog skirtingai traktuojam 
terminą "kapitalizmo sistema".

> dabar vyksta dalybos, kas ir kiek ta ribota skaiciuku kieki pritrauks 
> (spausdinti gi iki begalybes negali, bus baigtinis laiko momentas). Lietuva 
> siuo poziuriu kol kas traukia i save ka gali, ir visai neblogai. kitas 
> klausimas - tu pinigu panaudojimas (pravalgymui), dalis ko gero eina esamu 
> isipareigojimu refinansavimui. galbut todel sistemos isradejai pries 
> hyperinfliacija skolinasi ir supirkineja turta, o jauni pasekejai (kinai) 
> kaupia rezervus, kuriu vis viena negali niekaip atgauti ir bando supirkti 
> turta (kaip cia kazkas sake - pavojingose nepatvirtintose zonose 3io 
> pasaulio salyse)
> 
> Na, gyvename dabartineje sistemoje, ir tiek. Bet kas toliau - man labai 
> nepatinka tas Vienos Vyriausybes/Valiutos ideja, ta globalizacija, tas 
> kontroles mechanizmas ..... po truputi prasideda kalbos apie bendra pasaulio 
> rezervine valiuta - kaip Jus manot, ar tai naudinga JAV? 
> http://blog.mises.org/archives/010685.asp
> 
Zeitgaistu pakvipo...