+

abc wrote:
> Gerai, pasnekekime apie taip vadinama rinkos ekonomika, pasauline rezervine 
> finansine sistema ir juos lydinti kapitalizma (pinigu daryma is kapitalo, ne 
> is darbo). Galima dar butu prideti demokratija (ji irgi atlieka cia funkcija 
> siame ekonominiame zaidime), bet tiek to..
> 
> 
> 
> Taip is pirmo zvilgsnio atrodo viskas cia gerai: pasiula yra skatinama 
> paklausos, bankai noriai duoda pinigu paklausos skatinimui, demokratija 
> uztikrina susirinkimu laisve ir zmogaus teises, ir t.t. – zodziu, 
> saldainiukas, o ne sistema. Tai kame gi reikalas, kad apie tai reikia 
> kalbeti siandien?
> 
> 
> 
> Siulau diskutuojantiesiems zvelgti i visa, kas vyksta siandien, isimtinai 
> per piniginius srautus. Tai kas gi yra tie pinigai? Kad pinigai yra 
> pakaitalas naturiniams mainiams, ju pakeitimas bet kokiu fiziniu daiktu 
> pagal susitarima -  cia nieko naujo mes nepasakem, zino visi. Nuo senu laiku 
> taip buvo. Taciau mazai kas zino ar pamirso, kad nuo senu – Romos, o gal dar 
> anksciau - laiku buvo kovojama del to, kas gi valdys ta pinigu isleidimo 
> sistema. Tais laikais pinigai buvo auksas (buvo kovojama del lobiu, aukso 
> grobimo), siais laikais – tai teise i duombaziu skaiciukus. Jeigu tiketi tuo 
> filmuku (nuoroda imesta), tai netgi Cezaris buvo nuzudytas del to. O kiek 
> JAV prezidentu kovojo su bankais, kad issaugoti pinigu leidyba valstybes 
> rankose – tai net nesuskaiciuosi, nemazai taip pat ir nuzudyta. Galima 
> gincytis del ju mirciu priezasciu, bet niekas nepaneigs, kad visgi valdyti 
> pinigu isleidimo mechanizma – reiskia tureti smagu pelna. Ne 8% ar 10% kaip 
> isivaizduoja paskolu emejai, bet visus 80% ir daugiau…. Tai vadinasi 
> senjorazu/eskurazu (skirtumas tarp pvz. banknoto pagaminimo kainos ir 
> banknoto nominalios vertлs. Pvz. 100 USD pagaminimo kaina – centai, todлl 
> eskurazas sudarys apie 99 USD). Buvimas pasauline rezervine valiuta reiskia, 
> kad visi tavimi pasitiki (arba labiau nepasitiki visais kitais) ir su tavo 
> pinigais perka nafta, pliena, grudus - viska. Uz tokia marza galima ir 
> pakovoti, kaip sakant. Nebukit apgauti iliuzijos, kad siandien karai 
> nevyksta – ekonomikoje jie vyksta nuolatos, uztenka paziureti Dow Jones 
> indexa nuo 1970 metu.. Pralaimejusiam prizas – visiskas defaultas. Daug 
> valstybiu jo neisvengs (tame tarpe, Lietuva). O po to jau karas is indeksu 
> persimes i gatves…ir ant nieko negali pykti – perspejima turejom.
> 
> 
> 
> Ilgiausiai issilaikiusi pinigu sistema (700 metu) buvo mediniai pagaliai, 
> sudeti is dvieju daliu. Kodel? Tai buvo saugu, buvo pinigu kiekio kontrole. 
> Viena turejo karalius, kitus – isdalino visiems. Taip pat siandien veikia 
> kompiuterinio sifravimo mechanizmai – kodas susideda is dvieju daliu..  Del 
> kitu piniginiu sistemu istoriskai – kraujas liejosi laisvai…uztenka 
> prisiminti JAV nepriklausomybes nuo Britu Karalienes kara (JAV sukilo del 
> to, kad jiems kolonijiniai mokesciai buvo nepakeliami ir jie norejo laisvos 
> savos pinigu sistemos). Beje, tuomet netgi rusu caras JAV padejo. Siandien 
> DB skaiciukai/popierius/auksines monetos – nieko sifruoti nereikia, gali ir 
> padirbineti, ir nera jokios kiekio kontroles is banku puses.
> 
> 
> 
> Reikia suprasti, kokia yra apskritai yra gyvenimisku ir bendruomeniniu 
> kriziu priezastis. Tai - zmogaus noras uzdirbti kitu saskaita.  Sinonimu 
> siam teiginiui ieskoti toli nereikia: vagyste is taves, teritorine 
> okupacija, vergove, kolonijiniai mokesciai, pasauline rezervine valiuta, 
> parazitavimas. Tu sedi – o tau dirba. Super.
> 
> 
> 
> Siandienines musu problemos nesusiformavo pernakt. Tai salygojo XXa 
> politika. Taigi, kas gi idomaus ivyko pasaulyje XX a? Patys bankai egzistavo 
> jau gerokai pries tai.  Bet jie eme konsoliduoti jegas. Ir susikure 
> dabartine privati rezervine sistema be rezervo (tikras kalamburas). Kodel be 
> rezervo? Todel, kad pradiniuose FED rekomendaciniuose dokumentuose 
> rekomenduojama laikyti 10% rezervo, o siandien ECB  reikalauja laikyti vos 
> 4% (sistema patobulejo). Sios dienos pasaulines problemos neatsirado 
> pernakt. Vakaru pasaulio finansine tendencija buvo suformuota apie 
> 1970uosius metus. Apskritai labai idomus tai metai. 1963iaisiais nuzudytas 
> JFK (o jo brolis - po 5 metu). JFK ipedinis - viceprezidentas - per 6 metus 
> suformuoja tolesne finansine politika, 1960uju pabaigoje JAV privaciu ukiu 
> santaupos ima mazeti. Tuo pat metu 1971 metais prancuzai atplukdo JAV 
> doleriu iskeisdami juos i auksa ir tais metais JAV suzlugdo Bretton Woods 
> (atsisako dengti savo rezervinius pinigus auksu - jiems nenaudinga). Tuo pat 
> metu M2 ir M3 sauna i virsu (siai dienai M3 jau islaptintas - geda 
> pripazinti), o su jais - ir eskurazas bei infliacija, zodziu - amerikieciai 
> visus ima mokyti gyventi i skola ateities saskaita. Sistema daugina pinigus, 
> visi patenkinti, vyksta globalizacija – visi gauna darbo (netgi Kambodzoje), 
> visi ipranta prie to, kad ekonomika reguliuojama vien tik monetarine 
> politika, viskas puiku – JAV finansine politika klesti. Ju konsultantai 
> vazineja po Argentinas ir Lietuvas integruodami naujas valstybes i finansini 
> tinkla. Taciau yra viena problema – auga JAV skolos. Naturalu, kad jas 
> kazkaip reikia anuliuoti (o JAV nei nori, nei yra pajegus ju grazinti).
> 
> 
> 
> Cia reikia pamineti dar viena dalyka. Si karusele labai ilgai tesiasi dar ir 
> todel, kad sistema grista senu skolu re-finansavimu. Tam labai gerai 
> tarnauja infliacija. Tai tapo populiaru ir Lietuvoje. Skolas refinansuoti 
> galima, kai yra pinigu, o kai ju nera…..Viena is versiju, kodel ju nera – 
> nebera uzstatu, kuriuos galima bankams uzstatyti. Pameginkite pasiskolinti 
> banke be uzstato realiu turtu…..
> 
> 
> 
> Siai dienai tariamu pinigu yra tiek daug, jog sistema butina perkrauti, kol 
> dar ja galima suvaldyti is JAV puses. Taigi, JAV skolu anuliavimui 
> geriausiai tinka hyperinfliacija, arba dolerio daugkartinis nuvertinimas 
> turto atzvilgiu. Beje, nera ko dziaugtis - mes hyperinfliuosime kartu su 
> doleriu, nes Europos bankai yra smarkiai investave i JAV. Po sistemos 
> perkrovimo JAV reiketu susitvarkyti su savo pagrindiniais konkurentais – 
> Kinija, Europa, ir t.t. nes negalima taip lengvai atiduoti savo pasaulines 
> rezervines valiutos statuso kitiems, kad ir kiek arabai, rusai, kinai, 
> japonai, prancuzai besimuistytu.
> 
> 
> 
> Siandienine finansine sistema veikia mazdaug taip:
> 
> ''бsivaizduokite, kad yra sala, kurioje ganosi 100 karviш. Gyvena 4 
> ыkininkai. Viena karvл kainuoja 100 litш. Iр viso saloje yra 1000 litш. kas 
> gaunasi? Realiai pinigш saloje yra tik 10 karviш nupirkti/parduoti. Kalbлti 
> apie normalш tokios salos vystymasб, prekyba ir pan. vargiai galima. Jeigu 
> бsivaizduoti, kad saloje atsirado bankai, jie tа 1000 litш gali "padidinti" 
> kokius 4-5 kartus. Taigi iрplлsti tа pinigш masж nuo 1000 lt iki pvz. 5000 
> lt. Akivaizdu, kad рitiek padidлjus pinigш masei karviш prekyba vyks daug 
> sparиiau, sala vystysis. Taиiau vлlgi problema tame, kad bankams reikia 
> mokлti palыkanas ir kas бdomiausia, kad palыkanos mokamos nuo pinigш, kurie 
> atsirado tik dalinio rezervo sistemos dлka, t.y. realiш pinigш yra tik 1000 
> lt, o palыkanos mokamos nuo 4000 - 5000 lt. Kitaip tariant, net esant 4 
> proc. palыkanoms, kas metai palыkanш reiks mokлti apie 200 litш (kai reali 
> grynш pinigш masж - 1000 lt). Tokia sistema yra uюprogramuota piramidл, 
> kurios virрыnлje laukia arba hiperinfliacija arba defoltas (ir tas ir anas 
> reiрkia - minios bedarbiш, neramumai, etc.). Smagiausia, kad bankai bet 
> kada, gavж nerealius pelnus, gali nustoti kredituoti ir vлl pinigш masж nuo 
> kokiш 5000 lt nublokрti б kokiш 1500 lt юemumas. O tada, kai daug kas 
> bankrutuos, pradлti vлl pilti kreditus б rinkа, pusvelиiui pirkti viskа 
> aplinkui, etc, kitaip tariant vлl pыsti naujus burbulus''
> 
> 
> 
> Yra cia dar bandanciu nuneigti, kad egzistuoja zymus multiplikavimo efektas 
> (pinigu gamybai is oro – pasiulos skatinimui) , nors apie tai kiekvienas 
> vadovelis raso (ir netgi Lietuvos Universitetuose mokoma, i Harvarda vaziuot 
> nereikia). Kaip jau skaiciai parode – zr kita mano posta su Lietuvos pinigu 
> statistika - jis yra zenklus. Del to labai greitai (per 20 metu) musu 
> valstybeje susidaro vietines valiutos perteklius, nepadengtas uzsienio 
> valiuta (ir tai nera centrinio banko emisija). Tai yra komerciniu banku 
> sukurti pinigai perskolinant litinius indelius. Verslas dirba plusha, o 
> bankas – kapt, ir yra pinigu. Dirbti sunkiai nereikia, ir pinigai atsiranda 
> is niekur. Taigi, kas tai yra – skolinimas? Kad kazka paskolinti visu pirma 
> reikia ta kazka – siuo atveju pinigus – sukurti. Kas juos sukuria? Centrinis 
> bankas palaimina, o komerciniai Lietuvos ar kt valstybes bankai ima vykdyti 
> (tam, kad zmogus galetu pasiskolinti, jam visu pirma reikia zinoti, kad 
> tokia paslauga egzistuoja – taigi cia negalima visko sumesti ant vartotojo, 
> atseit - jis kaltas). Taigi, pinigu kiekis dideja (Vakarai tam turi 
> efektyvia sistema – saugant vos 4% rezervo visa valstybe skolintais pinigais 
> uzkisti galima labai greitai, nelaukiant tikro zmoniu praturtejimo tikrais 
> uzdirbtais indeliais ir ju padejimu i banka): ekonomika vystosi, visi pinigu 
> turi. Ir kuo daugiau vystosi, tuo daugiau pinigu multiplikuojasi. Visiems 
> gerai. Bet kas atsitinka kai centrinis bankas sumasto, kad pats laikas 
> nebeskolinti vienokia ar kitokiu pretekstu (gera proga - Tarkime, JAV kaip 
> tik susprogo blogu paskolu NT burbulas…)... Ir ne tai, kad nieko neskolinti, 
> bet kiek galima daugiau rinkoje esanciu savo JAV doleriu susiurbti i save 
> (JAV jaucia jog praskolinta tiek, kad pats metas atsikratyti savo skolu 
> devalvuojant valiuta).. Kas ivyksta ekonomikoje? Ekonomika leidziasi kietai, 
> kaip Lietuvoje… ir tuomet viskas ima priklausyti nuo uzsienio valiutos 
> kiekio valstybes viduje. O valiuta bega is salies, kuri leidziasi. Kuo 
> labiau sminga ekonomika, tuo daugiau valiutos isvaziuoja (todel Islandijoje 
> per kolapsa buvo uzdrausta valiuta vezti is salies). Na, kas gi nores 
> investuoti i sali, kurioje ekonomika smunka ir valiutu kursai tampa 
> nestabilus?
> 
> 
> 
> Sioje pastraipoje pabresiu tris dalykus:
> 
> 
> 
> Pirma - tai, kad pinigus isleidzia ir sutraukia tas pats asmuo (centrinis 
> bankas). Kiekvieno centrinio banko (tame tarpe - Lietuvos) istatuose yra 
> parasyta, kad vienintelis banko tikslas yra reguliuoti infliacija. Ir 
> viskas. Ant kitko jiems paspjaut. Zmoniska kalba infliacija yra tik ju 
> arbo  - pinigu paskleidimo arba sutraukimo atspindys.
> 
> 
> 
> Antra - pinigu paskleidimas ir sutraukimas yra butina salyga esamos 
> finansines sistemos gyvavimui (turi buti sistemos restartas, gamyba siais 
> laikais yra grista vartojimu, taigi kad vartoti, zmones turi arba netekti 
> turto, arba imti vel skolintis). Siandien akivaizdu kad standartines 
> monetarines politikos priemones jau nebeveikia - palukanos =0).
> 
> 
> 
> Trecias momentas – pelnas is to – visiems  aiskus. Visos valstybes, 
> neturincios savu pinigu moka eskuraza/senjoraza. Plius tas, kas uzsako 
> muzika, gali savo skolas devalvuoti kitu (pvz kinu, japonu ar lietuviu 
> darbo) saskaita. O paskui daznai tenka girdeti zodzius, kad musu salyje 
> dideli mokesciai..
> 
> 
> 
> Is sio paveiksliuko akivaizdu, kad mumis JAV tik naudojasi - mes esame tik 
> tiltas i didesnes laisvas rinkas - Baltarusija, Ukraina. Beje, nenustebciau, 
> jei JAV imtu meginti plesti savo itaka Ukrainoje per TVF/kitas priemones, 
> nes tai yra Europos silpnoji vieta: jos teritorija eina pagrindiniai duju ir 
> naftos kanalai, maitinantys Europa. JAV labai naudinga butu ‘’uztaisyti’’ 
> Europai energetine blokada (reikia susitvarkyti su konkurentu Nr 1 
> rezervines valiutos srityje, JAV valiutos atiduoti taip lengvai negalima. 
> Priminsiu, kad JAV labai isvystytas finansinis sektorius, Europoje – 
> pramone). Tad mums visiems yra labai svarbu rupintis energetiniu 
> nepriklausomumu. Todel rusu ir vokieciu NordStream projektas nera jau toks 
> blogas, kaip nekuriems paranojos apimtiems lietuviams atrodo. Rusai, 
> vokieciai, prancuzai ir britai masto apie situacija. O ka lietuviai masto?
> 
> 
> 
> Kai kurie ekonomistai teigia, kad ekonominiam vystymuisi paskatinti butinas 
> technologinis suolis. XXa pradzioje toks suolis buvo pramonine revoliucija 
> ir nauja finansine sistema, veliau karu finansavimas, dar veliau - 
> komunikacijos technologijomis progresu paremta globalizacija. XXa pabaigoje 
> sistemos gyvavima pratese atsiverusios Vakarams Sovietu rinkos ir 
> intelektas, didelis IT technologiju suolis 1990aisiais, 2000aisiais – 
> isvestiniu finansiniu instrumentu atsiradimas. Koki gi suoli turetume 
> siandien? Yra teigiama, kad nanotechnologijoms isvystyti reikia 
> 8milijardines vartotoju rinkos, tad panasu kad tai greitu metu ‘’nesuveses’’. 
> Gamtos galia paremti energetiniai istekliai dar yra ekonomiskai 
> neatsiperkantys (yra pigesniu energijos saltiniu). Dar vienas dalykas, kuris 
> galetu prailginti sistemos gyvavima – karai. Cia irgi istorijoje nieko 
> naujo, jie greitai degina turta ir skolas, ir masiskai idarbina bedarbiu 
> mases (siai dienai kito budo masiskai idarbinti  zmoniu as nezinau, gal jus 
> zinote?)
> 
> 
> 
> Beje, kad sistema kaista rodo ir tai, jog kartu su technologiniu progresu 
> ima atsirasti patiems Vakaru vartotojams gresmingi reiskiniai – gyvybes 
> patentavimas, gyvunu klonavimas (sakoma, kad tai gyvulininkystes JAV 
> ateitis), nepatikrinti genetiskai modifikuoti produktai rinkose (JAV net 
> nepazymeti). Kitaip tariant - bandoma daryti pinigus vos ne desperatiskais 
> budais. Ir sias pastangas bandoma pagristi paklausa. Taciau paklausa nuo XXa 
> pradzios Vakaruose formuojama. Daug kam yra girdeta, kad pries paleidziant 
> pardavimus rinka yra paruosiama.
> 
>