Kaip tai atsiliepia i kiekviena is musu "Latvijoje už NT permokėta 20 mlrd. Lt" http://vz.lt/newsletter/straipsnis/2009/10/09/Latvijoje_uz_NT_permoketa_20_mlrd__Lt?readcomment=1&CommentID=11bd2efa-b6cd-4c16-96df-423c8264a6c3&readcomment=1#comment Virspelnius gavo visi tie, kurie gyveno is statybu. Iskaitant ir melynanosius. PERMOKEJO reiskai ne ka kita, o tai, kad is Latvijos zmoniu uzsienio bankai ISPLOVE 20 milijardu. "abc" <stogas.raudonas@cerpemis.dengtas> wrote in message news:haqg0r$qja$1@trimpas.omnitel.net... > Gerai, pasnekekime apie taip vadinama rinkos ekonomika, pasauline rezervine > finansine sistema ir juos lydinti kapitalizma (pinigu daryma is kapitalo, ne > is darbo). Galima dar butu prideti demokratija (ji irgi atlieka cia funkcija > siame ekonominiame zaidime), bet tiek to.. > > > > Taip is pirmo zvilgsnio atrodo viskas cia gerai: pasiula yra skatinama > paklausos, bankai noriai duoda pinigu paklausos skatinimui, demokratija > uztikrina susirinkimu laisve ir zmogaus teises, ir t.t. – zodziu, > saldainiukas, o ne sistema. Tai kame gi reikalas, kad apie tai reikia > kalbeti siandien? > > > > Siulau diskutuojantiesiems zvelgti i visa, kas vyksta siandien, isimtinai > per piniginius srautus. Tai kas gi yra tie pinigai? Kad pinigai yra > pakaitalas naturiniams mainiams, ju pakeitimas bet kokiu fiziniu daiktu > pagal susitarima - cia nieko naujo mes nepasakem, zino visi. Nuo senu laiku > taip buvo. Taciau mazai kas zino ar pamirso, kad nuo senu – Romos, o gal dar > anksciau - laiku buvo kovojama del to, kas gi valdys ta pinigu isleidimo > sistema. Tais laikais pinigai buvo auksas (buvo kovojama del lobiu, aukso > grobimo), siais laikais – tai teise i duombaziu skaiciukus. Jeigu tiketi tuo > filmuku (nuoroda imesta), tai netgi Cezaris buvo nuzudytas del to. O kiek > JAV prezidentu kovojo su bankais, kad issaugoti pinigu leidyba valstybes > rankose – tai net nesuskaiciuosi, nemazai taip pat ir nuzudyta. Galima > gincytis del ju mirciu priezasciu, bet niekas nepaneigs, kad visgi valdyti > pinigu isleidimo mechanizma – reiskia tureti smagu pelna. Ne 8% ar 10% kaip > isivaizduoja paskolu emejai, bet visus 80% ir daugiau…. Tai vadinasi > senjorazu/eskurazu (skirtumas tarp pvz. banknoto pagaminimo kainos ir > banknoto nominalios vertės. Pvz. 100 USD pagaminimo kaina – centai, todėl > eskurazas sudarys apie 99 USD). Buvimas pasauline rezervine valiuta reiskia, > kad visi tavimi pasitiki (arba labiau nepasitiki visais kitais) ir su tavo > pinigais perka nafta, pliena, grudus - viska. Uz tokia marza galima ir > pakovoti, kaip sakant. Nebukit apgauti iliuzijos, kad siandien karai > nevyksta – ekonomikoje jie vyksta nuolatos, uztenka paziureti Dow Jones > indexa nuo 1970 metu.. Pralaimejusiam prizas – visiskas defaultas. Daug > valstybiu jo neisvengs (tame tarpe, Lietuva). O po to jau karas is indeksu > persimes i gatves…ir ant nieko negali pykti – perspejima turejom. > > > > Ilgiausiai issilaikiusi pinigu sistema (700 metu) buvo mediniai pagaliai, > sudeti is dvieju daliu. Kodel? Tai buvo saugu, buvo pinigu kiekio kontrole. > Viena turejo karalius, kitus – isdalino visiems. Taip pat siandien veikia > kompiuterinio sifravimo mechanizmai – kodas susideda is dvieju daliu.. Del > kitu piniginiu sistemu istoriskai – kraujas liejosi laisvai…uztenka > prisiminti JAV nepriklausomybes nuo Britu Karalienes kara (JAV sukilo del > to, kad jiems kolonijiniai mokesciai buvo nepakeliami ir jie norejo laisvos > savos pinigu sistemos). Beje, tuomet netgi rusu caras JAV padejo. Siandien > DB skaiciukai/popierius/auksines monetos – nieko sifruoti nereikia, gali ir > padirbineti, ir nera jokios kiekio kontroles is banku puses. > > > > Reikia suprasti, kokia yra apskritai yra gyvenimisku ir bendruomeniniu > kriziu priezastis. Tai - zmogaus noras uzdirbti kitu saskaita. Sinonimu > siam teiginiui ieskoti toli nereikia: vagyste is taves, teritorine > okupacija, vergove, kolonijiniai mokesciai, pasauline rezervine valiuta, > parazitavimas. Tu sedi – o tau dirba. Super. > > > > Siandienines musu problemos nesusiformavo pernakt. Tai salygojo XXa > politika. Taigi, kas gi idomaus ivyko pasaulyje XX a? Patys bankai egzistavo > jau gerokai pries tai. Bet jie eme konsoliduoti jegas. Ir susikure > dabartine privati rezervine sistema be rezervo (tikras kalamburas). Kodel be > rezervo? Todel, kad pradiniuose FED rekomendaciniuose dokumentuose > rekomenduojama laikyti 10% rezervo, o siandien ECB reikalauja laikyti vos > 4% (sistema patobulejo). Sios dienos pasaulines problemos neatsirado > pernakt. Vakaru pasaulio finansine tendencija buvo suformuota apie > 1970uosius metus. Apskritai labai idomus tai metai. 1963iaisiais nuzudytas > JFK (o jo brolis - po 5 metu). JFK ipedinis - viceprezidentas - per 6 metus > suformuoja tolesne finansine politika, 1960uju pabaigoje JAV privaciu ukiu > santaupos ima mazeti. Tuo pat metu 1971 metais prancuzai atplukdo JAV > doleriu iskeisdami juos i auksa ir tais metais JAV suzlugdo Bretton Woods > (atsisako dengti savo rezervinius pinigus auksu - jiems nenaudinga). Tuo pat > metu M2 ir M3 sauna i virsu (siai dienai M3 jau islaptintas - geda > pripazinti), o su jais - ir eskurazas bei infliacija, zodziu - amerikieciai > visus ima mokyti gyventi i skola ateities saskaita. Sistema daugina pinigus, > visi patenkinti, vyksta globalizacija – visi gauna darbo (netgi Kambodzoje), > visi ipranta prie to, kad ekonomika reguliuojama vien tik monetarine > politika, viskas puiku – JAV finansine politika klesti. Ju konsultantai > vazineja po Argentinas ir Lietuvas integruodami naujas valstybes i finansini > tinkla. Taciau yra viena problema – auga JAV skolos. Naturalu, kad jas > kazkaip reikia anuliuoti (o JAV nei nori, nei yra pajegus ju grazinti). > > > > Cia reikia pamineti dar viena dalyka. Si karusele labai ilgai tesiasi dar ir > todel, kad sistema grista senu skolu re-finansavimu. Tam labai gerai > tarnauja infliacija. Tai tapo populiaru ir Lietuvoje. Skolas refinansuoti > galima, kai yra pinigu, o kai ju nera…..Viena is versiju, kodel ju nera – > nebera uzstatu, kuriuos galima bankams uzstatyti. Pameginkite pasiskolinti > banke be uzstato realiu turtu….. > > > > Siai dienai tariamu pinigu yra tiek daug, jog sistema butina perkrauti, kol > dar ja galima suvaldyti is JAV puses. Taigi, JAV skolu anuliavimui > geriausiai tinka hyperinfliacija, arba dolerio daugkartinis nuvertinimas > turto atzvilgiu. Beje, nera ko dziaugtis - mes hyperinfliuosime kartu su > doleriu, nes Europos bankai yra smarkiai investave i JAV. Po sistemos > perkrovimo JAV reiketu susitvarkyti su savo pagrindiniais konkurentais – > Kinija, Europa, ir t.t. nes negalima taip lengvai atiduoti savo pasaulines > rezervines valiutos statuso kitiems, kad ir kiek arabai, rusai, kinai, > japonai, prancuzai besimuistytu. > > > > Siandienine finansine sistema veikia mazdaug taip: > > ''įsivaizduokite, kad yra sala, kurioje ganosi 100 karvių. Gyvena 4 > ūkininkai. Viena karvė kainuoja 100 litų. Iš viso saloje yra 1000 litų. kas > gaunasi? Realiai pinigų saloje yra tik 10 karvių nupirkti/parduoti. Kalbėti > apie normalų tokios salos vystymasį, prekyba ir pan. vargiai galima. Jeigu > įsivaizduoti, kad saloje atsirado bankai, jie tą 1000 litų gali "padidinti" > kokius 4-5 kartus. Taigi išplėsti tą pinigų masę nuo 1000 lt iki pvz. 5000 > lt. Akivaizdu, kad šitiek padidėjus pinigų masei karvių prekyba vyks daug > sparčiau, sala vystysis. Tačiau vėlgi problema tame, kad bankams reikia > mokėti palūkanas ir kas įdomiausia, kad palūkanos mokamos nuo pinigų, kurie > atsirado tik dalinio rezervo sistemos dėka, t.y. realių pinigų yra tik 1000 > lt, o palūkanos mokamos nuo 4000 - 5000 lt. Kitaip tariant, net esant 4 > proc. palūkanoms, kas metai palūkanų reiks mokėti apie 200 litų (kai reali > grynų pinigų masę - 1000 lt). Tokia sistema yra užprogramuota piramidė, > kurios viršūnėje laukia arba hiperinfliacija arba defoltas (ir tas ir anas > reiškia - minios bedarbių, neramumai, etc.). Smagiausia, kad bankai bet > kada, gavę nerealius pelnus, gali nustoti kredituoti ir vėl pinigų masę nuo > kokių 5000 lt nublokšti į kokių 1500 lt žemumas. O tada, kai daug kas > bankrutuos, pradėti vėl pilti kreditus į rinką, pusvelčiui pirkti viską > aplinkui, etc, kitaip tariant vėl pūsti naujus burbulus'' > > > > Yra cia dar bandanciu nuneigti, kad egzistuoja zymus multiplikavimo efektas > (pinigu gamybai is oro – pasiulos skatinimui) , nors apie tai kiekvienas > vadovelis raso (ir netgi Lietuvos Universitetuose mokoma, i Harvarda vaziuot > nereikia). Kaip jau skaiciai parode – zr kita mano posta su Lietuvos pinigu > statistika - jis yra zenklus. Del to labai greitai (per 20 metu) musu > valstybeje susidaro vietines valiutos perteklius, nepadengtas uzsienio > valiuta (ir tai nera centrinio banko emisija). Tai yra komerciniu banku > sukurti pinigai perskolinant litinius indelius. Verslas dirba plusha, o > bankas – kapt, ir yra pinigu. Dirbti sunkiai nereikia, ir pinigai atsiranda > is niekur. Taigi, kas tai yra – skolinimas? Kad kazka paskolinti visu pirma > reikia ta kazka – siuo atveju pinigus – sukurti. Kas juos sukuria? Centrinis > bankas palaimina, o komerciniai Lietuvos ar kt valstybes bankai ima vykdyti > (tam, kad zmogus galetu pasiskolinti, jam visu pirma reikia zinoti, kad > tokia paslauga egzistuoja – taigi cia negalima visko sumesti ant vartotojo, > atseit - jis kaltas). Taigi, pinigu kiekis dideja (Vakarai tam turi > efektyvia sistema – saugant vos 4% rezervo visa valstybe skolintais pinigais > uzkisti galima labai greitai, nelaukiant tikro zmoniu praturtejimo tikrais > uzdirbtais indeliais ir ju padejimu i banka): ekonomika vystosi, visi pinigu > turi. Ir kuo daugiau vystosi, tuo daugiau pinigu multiplikuojasi. Visiems > gerai. Bet kas atsitinka kai centrinis bankas sumasto, kad pats laikas > nebeskolinti vienokia ar kitokiu pretekstu (gera proga - Tarkime, JAV kaip > tik susprogo blogu paskolu NT burbulas…)... Ir ne tai, kad nieko neskolinti, > bet kiek galima daugiau rinkoje esanciu savo JAV doleriu susiurbti i save > (JAV jaucia jog praskolinta tiek, kad pats metas atsikratyti savo skolu > devalvuojant valiuta).. Kas ivyksta ekonomikoje? Ekonomika leidziasi kietai, > kaip Lietuvoje… ir tuomet viskas ima priklausyti nuo uzsienio valiutos > kiekio valstybes viduje. O valiuta bega is salies, kuri leidziasi. Kuo > labiau sminga ekonomika, tuo daugiau valiutos isvaziuoja (todel Islandijoje > per kolapsa buvo uzdrausta valiuta vezti is salies). Na, kas gi nores > investuoti i sali, kurioje ekonomika smunka ir valiutu kursai tampa > nestabilus? > > > > Sioje pastraipoje pabresiu tris dalykus: > > > > Pirma - tai, kad pinigus isleidzia ir sutraukia tas pats asmuo (centrinis > bankas). Kiekvieno centrinio banko (tame tarpe - Lietuvos) istatuose yra > parasyta, kad vienintelis banko tikslas yra reguliuoti infliacija. Ir > viskas. Ant kitko jiems paspjaut. Zmoniska kalba infliacija yra tik ju > arbo - pinigu paskleidimo arba sutraukimo atspindys. > > > > Antra - pinigu paskleidimas ir sutraukimas yra butina salyga esamos > finansines sistemos gyvavimui (turi buti sistemos restartas, gamyba siais > laikais yra grista vartojimu, taigi kad vartoti, zmones turi arba netekti > turto, arba imti vel skolintis). Siandien akivaizdu kad standartines > monetarines politikos priemones jau nebeveikia - palukanos =0). > > > > Trecias momentas – pelnas is to – visiems aiskus. Visos valstybes, > neturincios savu pinigu moka eskuraza/senjoraza. Plius tas, kas uzsako > muzika, gali savo skolas devalvuoti kitu (pvz kinu, japonu ar lietuviu > darbo) saskaita. O paskui daznai tenka girdeti zodzius, kad musu salyje > dideli mokesciai.. > > > > Is sio paveiksliuko akivaizdu, kad mumis JAV tik naudojasi - mes esame tik > tiltas i didesnes laisvas rinkas - Baltarusija, Ukraina. Beje, nenustebciau, > jei JAV imtu meginti plesti savo itaka Ukrainoje per TVF/kitas priemones, > nes tai yra Europos silpnoji vieta: jos teritorija eina pagrindiniai duju ir > naftos kanalai, maitinantys Europa. JAV labai naudinga butu ‘’uztaisyti’’ > Europai energetine blokada (reikia susitvarkyti su konkurentu Nr 1 > rezervines valiutos srityje, JAV valiutos atiduoti taip lengvai negalima. > Priminsiu, kad JAV labai isvystytas finansinis sektorius, Europoje – > pramone). Tad mums visiems yra labai svarbu rupintis energetiniu > nepriklausomumu. Todel rusu ir vokieciu NordStream projektas nera jau toks > blogas, kaip nekuriems paranojos apimtiems lietuviams atrodo. Rusai, > vokieciai, prancuzai ir britai masto apie situacija. O ka lietuviai masto? > > > > Kai kurie ekonomistai teigia, kad ekonominiam vystymuisi paskatinti butinas > technologinis suolis. XXa pradzioje toks suolis buvo pramonine revoliucija > ir nauja finansine sistema, veliau karu finansavimas, dar veliau - > komunikacijos technologijomis progresu paremta globalizacija. XXa pabaigoje > sistemos gyvavima pratese atsiverusios Vakarams Sovietu rinkos ir > intelektas, didelis IT technologiju suolis 1990aisiais, 2000aisiais – > isvestiniu finansiniu instrumentu atsiradimas. Koki gi suoli turetume > siandien? Yra teigiama, kad nanotechnologijoms isvystyti reikia > 8milijardines vartotoju rinkos, tad panasu kad tai greitu metu ‘’nesuveses’’. > Gamtos galia paremti energetiniai istekliai dar yra ekonomiskai > neatsiperkantys (yra pigesniu energijos saltiniu). Dar vienas dalykas, kuris > galetu prailginti sistemos gyvavima – karai. Cia irgi istorijoje nieko > naujo, jie greitai degina turta ir skolas, ir masiskai idarbina bedarbiu > mases (siai dienai kito budo masiskai idarbinti zmoniu as nezinau, gal jus > zinote?) > > > > Beje, kad sistema kaista rodo ir tai, jog kartu su technologiniu progresu > ima atsirasti patiems Vakaru vartotojams gresmingi reiskiniai – gyvybes > patentavimas, gyvunu klonavimas (sakoma, kad tai gyvulininkystes JAV > ateitis), nepatikrinti genetiskai modifikuoti produktai rinkose (JAV net > nepazymeti). Kitaip tariant - bandoma daryti pinigus vos ne desperatiskais > budais. Ir sias pastangas bandoma pagristi paklausa. Taciau paklausa nuo XXa > pradzios Vakaruose formuojama. Daug kam yra girdeta, kad pries paleidziant > pardavimus rinka yra paruosiama. > > > > __________ Information from ESET NOD32 Antivirus, version of virus signature database 4464 (20090928) __________ > > The message was checked by ESET NOD32 Antivirus. > > http://www.eset.com > > >