Gerai, pasnekekime apie taip vadinama rinkos ekonomika, pasauline rezervine finansine sistema ir juos lydinti kapitalizma (pinigu daryma is kapitalo, ne is darbo). Galima dar butu prideti demokratija (ji irgi atlieka cia funkcija siame ekonominiame zaidime), bet tiek to.. Taip is pirmo zvilgsnio atrodo viskas cia gerai: pasiula yra skatinama paklausos, bankai noriai duoda pinigu paklausos skatinimui, demokratija uztikrina susirinkimu laisve ir zmogaus teises, ir t.t. – zodziu, saldainiukas, o ne sistema. Tai kame gi reikalas, kad apie tai reikia kalbeti siandien? Siulau diskutuojantiesiems zvelgti i visa, kas vyksta siandien, isimtinai per piniginius srautus. Tai kas gi yra tie pinigai? Kad pinigai yra pakaitalas naturiniams mainiams, ju pakeitimas bet kokiu fiziniu daiktu pagal susitarima - cia nieko naujo mes nepasakem, zino visi. Nuo senu laiku taip buvo. Taciau mazai kas zino ar pamirso, kad nuo senu – Romos, o gal dar anksciau - laiku buvo kovojama del to, kas gi valdys ta pinigu isleidimo sistema. Tais laikais pinigai buvo auksas (buvo kovojama del lobiu, aukso grobimo), siais laikais – tai teise i duombaziu skaiciukus. Jeigu tiketi tuo filmuku (nuoroda imesta), tai netgi Cezaris buvo nuzudytas del to. O kiek JAV prezidentu kovojo su bankais, kad issaugoti pinigu leidyba valstybes rankose – tai net nesuskaiciuosi, nemazai taip pat ir nuzudyta. Galima gincytis del ju mirciu priezasciu, bet niekas nepaneigs, kad visgi valdyti pinigu isleidimo mechanizma – reiskia tureti smagu pelna. Ne 8% ar 10% kaip isivaizduoja paskolu emejai, bet visus 80% ir daugiau…. Tai vadinasi senjorazu/eskurazu (skirtumas tarp pvz. banknoto pagaminimo kainos ir banknoto nominalios vertės. Pvz. 100 USD pagaminimo kaina – centai, todėl eskurazas sudarys apie 99 USD). Buvimas pasauline rezervine valiuta reiskia, kad visi tavimi pasitiki (arba labiau nepasitiki visais kitais) ir su tavo pinigais perka nafta, pliena, grudus - viska. Uz tokia marza galima ir pakovoti, kaip sakant. Nebukit apgauti iliuzijos, kad siandien karai nevyksta – ekonomikoje jie vyksta nuolatos, uztenka paziureti Dow Jones indexa nuo 1970 metu.. Pralaimejusiam prizas – visiskas defaultas. Daug valstybiu jo neisvengs (tame tarpe, Lietuva). O po to jau karas is indeksu persimes i gatves…ir ant nieko negali pykti – perspejima turejom. Ilgiausiai issilaikiusi pinigu sistema (700 metu) buvo mediniai pagaliai, sudeti is dvieju daliu. Kodel? Tai buvo saugu, buvo pinigu kiekio kontrole. Viena turejo karalius, kitus – isdalino visiems. Taip pat siandien veikia kompiuterinio sifravimo mechanizmai – kodas susideda is dvieju daliu.. Del kitu piniginiu sistemu istoriskai – kraujas liejosi laisvai…uztenka prisiminti JAV nepriklausomybes nuo Britu Karalienes kara (JAV sukilo del to, kad jiems kolonijiniai mokesciai buvo nepakeliami ir jie norejo laisvos savos pinigu sistemos). Beje, tuomet netgi rusu caras JAV padejo. Siandien DB skaiciukai/popierius/auksines monetos – nieko sifruoti nereikia, gali ir padirbineti, ir nera jokios kiekio kontroles is banku puses. Reikia suprasti, kokia yra apskritai yra gyvenimisku ir bendruomeniniu kriziu priezastis. Tai - zmogaus noras uzdirbti kitu saskaita. Sinonimu siam teiginiui ieskoti toli nereikia: vagyste is taves, teritorine okupacija, vergove, kolonijiniai mokesciai, pasauline rezervine valiuta, parazitavimas. Tu sedi – o tau dirba. Super. Siandienines musu problemos nesusiformavo pernakt. Tai salygojo XXa politika. Taigi, kas gi idomaus ivyko pasaulyje XX a? Patys bankai egzistavo jau gerokai pries tai. Bet jie eme konsoliduoti jegas. Ir susikure dabartine privati rezervine sistema be rezervo (tikras kalamburas). Kodel be rezervo? Todel, kad pradiniuose FED rekomendaciniuose dokumentuose rekomenduojama laikyti 10% rezervo, o siandien ECB reikalauja laikyti vos 4% (sistema patobulejo). Sios dienos pasaulines problemos neatsirado pernakt. Vakaru pasaulio finansine tendencija buvo suformuota apie 1970uosius metus. Apskritai labai idomus tai metai. 1963iaisiais nuzudytas JFK (o jo brolis - po 5 metu). JFK ipedinis - viceprezidentas - per 6 metus suformuoja tolesne finansine politika, 1960uju pabaigoje JAV privaciu ukiu santaupos ima mazeti. Tuo pat metu 1971 metais prancuzai atplukdo JAV doleriu iskeisdami juos i auksa ir tais metais JAV suzlugdo Bretton Woods (atsisako dengti savo rezervinius pinigus auksu - jiems nenaudinga). Tuo pat metu M2 ir M3 sauna i virsu (siai dienai M3 jau islaptintas - geda pripazinti), o su jais - ir eskurazas bei infliacija, zodziu - amerikieciai visus ima mokyti gyventi i skola ateities saskaita. Sistema daugina pinigus, visi patenkinti, vyksta globalizacija – visi gauna darbo (netgi Kambodzoje), visi ipranta prie to, kad ekonomika reguliuojama vien tik monetarine politika, viskas puiku – JAV finansine politika klesti. Ju konsultantai vazineja po Argentinas ir Lietuvas integruodami naujas valstybes i finansini tinkla. Taciau yra viena problema – auga JAV skolos. Naturalu, kad jas kazkaip reikia anuliuoti (o JAV nei nori, nei yra pajegus ju grazinti). Cia reikia pamineti dar viena dalyka. Si karusele labai ilgai tesiasi dar ir todel, kad sistema grista senu skolu re-finansavimu. Tam labai gerai tarnauja infliacija. Tai tapo populiaru ir Lietuvoje. Skolas refinansuoti galima, kai yra pinigu, o kai ju nera…..Viena is versiju, kodel ju nera – nebera uzstatu, kuriuos galima bankams uzstatyti. Pameginkite pasiskolinti banke be uzstato realiu turtu….. Siai dienai tariamu pinigu yra tiek daug, jog sistema butina perkrauti, kol dar ja galima suvaldyti is JAV puses. Taigi, JAV skolu anuliavimui geriausiai tinka hyperinfliacija, arba dolerio daugkartinis nuvertinimas turto atzvilgiu. Beje, nera ko dziaugtis - mes hyperinfliuosime kartu su doleriu, nes Europos bankai yra smarkiai investave i JAV. Po sistemos perkrovimo JAV reiketu susitvarkyti su savo pagrindiniais konkurentais – Kinija, Europa, ir t.t. nes negalima taip lengvai atiduoti savo pasaulines rezervines valiutos statuso kitiems, kad ir kiek arabai, rusai, kinai, japonai, prancuzai besimuistytu. Siandienine finansine sistema veikia mazdaug taip: ''įsivaizduokite, kad yra sala, kurioje ganosi 100 karvių. Gyvena 4 ūkininkai. Viena karvė kainuoja 100 litų. Iš viso saloje yra 1000 litų. kas gaunasi? Realiai pinigų saloje yra tik 10 karvių nupirkti/parduoti. Kalbėti apie normalų tokios salos vystymasį, prekyba ir pan. vargiai galima. Jeigu įsivaizduoti, kad saloje atsirado bankai, jie tą 1000 litų gali "padidinti" kokius 4-5 kartus. Taigi išplėsti tą pinigų masę nuo 1000 lt iki pvz. 5000 lt. Akivaizdu, kad šitiek padidėjus pinigų masei karvių prekyba vyks daug sparčiau, sala vystysis. Tačiau vėlgi problema tame, kad bankams reikia mokėti palūkanas ir kas įdomiausia, kad palūkanos mokamos nuo pinigų, kurie atsirado tik dalinio rezervo sistemos dėka, t.y. realių pinigų yra tik 1000 lt, o palūkanos mokamos nuo 4000 - 5000 lt. Kitaip tariant, net esant 4 proc. palūkanoms, kas metai palūkanų reiks mokėti apie 200 litų (kai reali grynų pinigų masę - 1000 lt). Tokia sistema yra užprogramuota piramidė, kurios viršūnėje laukia arba hiperinfliacija arba defoltas (ir tas ir anas reiškia - minios bedarbių, neramumai, etc.). Smagiausia, kad bankai bet kada, gavę nerealius pelnus, gali nustoti kredituoti ir vėl pinigų masę nuo kokių 5000 lt nublokšti į kokių 1500 lt žemumas. O tada, kai daug kas bankrutuos, pradėti vėl pilti kreditus į rinką, pusvelčiui pirkti viską aplinkui, etc, kitaip tariant vėl pūsti naujus burbulus'' Yra cia dar bandanciu nuneigti, kad egzistuoja zymus multiplikavimo efektas (pinigu gamybai is oro – pasiulos skatinimui) , nors apie tai kiekvienas vadovelis raso (ir netgi Lietuvos Universitetuose mokoma, i Harvarda vaziuot nereikia). Kaip jau skaiciai parode – zr kita mano posta su Lietuvos pinigu statistika - jis yra zenklus. Del to labai greitai (per 20 metu) musu valstybeje susidaro vietines valiutos perteklius, nepadengtas uzsienio valiuta (ir tai nera centrinio banko emisija). Tai yra komerciniu banku sukurti pinigai perskolinant litinius indelius. Verslas dirba plusha, o bankas – kapt, ir yra pinigu. Dirbti sunkiai nereikia, ir pinigai atsiranda is niekur. Taigi, kas tai yra – skolinimas? Kad kazka paskolinti visu pirma reikia ta kazka – siuo atveju pinigus – sukurti. Kas juos sukuria? Centrinis bankas palaimina, o komerciniai Lietuvos ar kt valstybes bankai ima vykdyti (tam, kad zmogus galetu pasiskolinti, jam visu pirma reikia zinoti, kad tokia paslauga egzistuoja – taigi cia negalima visko sumesti ant vartotojo, atseit - jis kaltas). Taigi, pinigu kiekis dideja (Vakarai tam turi efektyvia sistema – saugant vos 4% rezervo visa valstybe skolintais pinigais uzkisti galima labai greitai, nelaukiant tikro zmoniu praturtejimo tikrais uzdirbtais indeliais ir ju padejimu i banka): ekonomika vystosi, visi pinigu turi. Ir kuo daugiau vystosi, tuo daugiau pinigu multiplikuojasi. Visiems gerai. Bet kas atsitinka kai centrinis bankas sumasto, kad pats laikas nebeskolinti vienokia ar kitokiu pretekstu (gera proga - Tarkime, JAV kaip tik susprogo blogu paskolu NT burbulas…)... Ir ne tai, kad nieko neskolinti, bet kiek galima daugiau rinkoje esanciu savo JAV doleriu susiurbti i save (JAV jaucia jog praskolinta tiek, kad pats metas atsikratyti savo skolu devalvuojant valiuta).. Kas ivyksta ekonomikoje? Ekonomika leidziasi kietai, kaip Lietuvoje… ir tuomet viskas ima priklausyti nuo uzsienio valiutos kiekio valstybes viduje. O valiuta bega is salies, kuri leidziasi. Kuo labiau sminga ekonomika, tuo daugiau valiutos isvaziuoja (todel Islandijoje per kolapsa buvo uzdrausta valiuta vezti is salies). Na, kas gi nores investuoti i sali, kurioje ekonomika smunka ir valiutu kursai tampa nestabilus? Sioje pastraipoje pabresiu tris dalykus: Pirma - tai, kad pinigus isleidzia ir sutraukia tas pats asmuo (centrinis bankas). Kiekvieno centrinio banko (tame tarpe - Lietuvos) istatuose yra parasyta, kad vienintelis banko tikslas yra reguliuoti infliacija. Ir viskas. Ant kitko jiems paspjaut. Zmoniska kalba infliacija yra tik ju arbo - pinigu paskleidimo arba sutraukimo atspindys. Antra - pinigu paskleidimas ir sutraukimas yra butina salyga esamos finansines sistemos gyvavimui (turi buti sistemos restartas, gamyba siais laikais yra grista vartojimu, taigi kad vartoti, zmones turi arba netekti turto, arba imti vel skolintis). Siandien akivaizdu kad standartines monetarines politikos priemones jau nebeveikia - palukanos =0). Trecias momentas – pelnas is to – visiems aiskus. Visos valstybes, neturincios savu pinigu moka eskuraza/senjoraza. Plius tas, kas uzsako muzika, gali savo skolas devalvuoti kitu (pvz kinu, japonu ar lietuviu darbo) saskaita. O paskui daznai tenka girdeti zodzius, kad musu salyje dideli mokesciai.. Is sio paveiksliuko akivaizdu, kad mumis JAV tik naudojasi - mes esame tik tiltas i didesnes laisvas rinkas - Baltarusija, Ukraina. Beje, nenustebciau, jei JAV imtu meginti plesti savo itaka Ukrainoje per TVF/kitas priemones, nes tai yra Europos silpnoji vieta: jos teritorija eina pagrindiniai duju ir naftos kanalai, maitinantys Europa. JAV labai naudinga butu ‘’uztaisyti’’ Europai energetine blokada (reikia susitvarkyti su konkurentu Nr 1 rezervines valiutos srityje, JAV valiutos atiduoti taip lengvai negalima. Priminsiu, kad JAV labai isvystytas finansinis sektorius, Europoje – pramone). Tad mums visiems yra labai svarbu rupintis energetiniu nepriklausomumu. Todel rusu ir vokieciu NordStream projektas nera jau toks blogas, kaip nekuriems paranojos apimtiems lietuviams atrodo. Rusai, vokieciai, prancuzai ir britai masto apie situacija. O ka lietuviai masto? Kai kurie ekonomistai teigia, kad ekonominiam vystymuisi paskatinti butinas technologinis suolis. XXa pradzioje toks suolis buvo pramonine revoliucija ir nauja finansine sistema, veliau karu finansavimas, dar veliau - komunikacijos technologijomis progresu paremta globalizacija. XXa pabaigoje sistemos gyvavima pratese atsiverusios Vakarams Sovietu rinkos ir intelektas, didelis IT technologiju suolis 1990aisiais, 2000aisiais – isvestiniu finansiniu instrumentu atsiradimas. Koki gi suoli turetume siandien? Yra teigiama, kad nanotechnologijoms isvystyti reikia 8milijardines vartotoju rinkos, tad panasu kad tai greitu metu ‘’nesuveses’’. Gamtos galia paremti energetiniai istekliai dar yra ekonomiskai neatsiperkantys (yra pigesniu energijos saltiniu). Dar vienas dalykas, kuris galetu prailginti sistemos gyvavima – karai. Cia irgi istorijoje nieko naujo, jie greitai degina turta ir skolas, ir masiskai idarbina bedarbiu mases (siai dienai kito budo masiskai idarbinti zmoniu as nezinau, gal jus zinote?) Beje, kad sistema kaista rodo ir tai, jog kartu su technologiniu progresu ima atsirasti patiems Vakaru vartotojams gresmingi reiskiniai – gyvybes patentavimas, gyvunu klonavimas (sakoma, kad tai gyvulininkystes JAV ateitis), nepatikrinti genetiskai modifikuoti produktai rinkose (JAV net nepazymeti). Kitaip tariant - bandoma daryti pinigus vos ne desperatiskais budais. Ir sias pastangas bandoma pagristi paklausa. Taciau paklausa nuo XXa pradzios Vakaruose formuojama. Daug kam yra girdeta, kad pries paleidziant pardavimus rinka yra paruosiama.