> kalambūras [pranc. calembour], > > komišką įspūdį sukeliantis žodžių žaismas, pagrįstas skirtingos reikšmės žodžių garsiniu panašumu, pvz.: „Marijona myli Joną, duok tu jai nors milijoną“. – K. Binkis. Ar lietuvius vadina „homofobus“ todėl, kad lietuvių kalboje yra mažai homofonų ? ☺ Dėl to (dėl minėtų homofonų stokos) yra tiek mažai kalambūrų lietuvių kalboje, taip retai jie pasitaiko. (Susidariau įspūdį, kad nemažai išsilavinusių lietuvių net ir nepažįsta to žodžio – „kalambūras“.) Juk labai sunku sukurti tikrą, gerą kalambūrą lietuviškai. Net kai du žodžiai rašomai tomis pačiomis raidėmis, priegaidės gali skirtis (màno, mãno), taigi kalambūras lieka tik rašytinis, o kai bandai išskaityti, jau „neveikia“. Kas gali pacituoti lietuviškų kalambūrų atvejų? Čia rusiškas: "Za takie kalambury, mazhut rozhu kalom burym."