galiu pacituoti lietuvišką internetinį nekalamburą, bet vienodai rašomų skirtingų prasmių žodžių panaudojimą, kai rašoma be lietuviškų raidžių: "šeimininkas demonstravo svečiui savo vaišingumą". užrašyta: "seimininkas demonstravo sveciui savo vaisinguma". "GK" <zanavykas@bigpond.com> wrote in message news:j0j7lh$hgn$1@trimpas.omnitel.net... >> kalambūras [pranc. calembour], >> >> komišką įspūdį sukeliantis žodžių žaismas, pagrįstas skirtingos reikšmės žodžių garsiniu panašumu, pvz.: „Marijona myli Joną, duok tu jai nors milijoną“. – K. Binkis. > > > Ar lietuvius vadina „homofobus“ todėl, kad lietuvių kalboje yra mažai > homofonų ? ☺ > > > Dėl to (dėl minėtų homofonų stokos) yra tiek mažai kalambūrų lietuvių > kalboje, taip retai jie pasitaiko. (Susidariau įspūdį, kad nemažai > išsilavinusių lietuvių net ir nepažįsta to žodžio – „kalambūras“.) Juk > labai sunku sukurti tikrą, gerą kalambūrą lietuviškai. Net kai du > žodžiai rašomai tomis pačiomis raidėmis, priegaidės gali skirtis (màno, > mãno), taigi kalambūras lieka tik rašytinis, o kai bandai išskaityti, > jau „neveikia“. > > Kas gali pacituoti lietuviškų kalambūrų atvejų? > > Čia rusiškas: "Za takie kalambury, mazhut rozhu kalom burym."