Atsiminsiu dėl to, kad geras argumentas tiems vertėjams pataikūnams, 
kurie versdami LT>EN išmeta visus lietuviškus rašybos ženklus iš 
lietuviškų vardų ir pavadinimų.  Galima priminti, kad vaisingumas ne 
vaišingumas. Ir Mačiulis ne Maciulis.  Be to, save gerbančios tautos 
(vokiečiai, skandinavai, prancūziškai kalbančios šalys, italai, ispanai 
ir t.t. to nedaro). Taip pat, mano nuomone, neriekėtų versti „g.“ (pav. 
Šeimyniškių g.) 'Street'. Mano manymu, „Šeimyniškių g.“ yra toks pats 
neverčiamas vienetas kaip ir įmonės pavadinimas.  Su Vyriausybės 
institucijomis kitaip (pav. State Medicines Control Agency), bet man 
patinka pirmą kartą kai institucija minima pridėti skliausteliuose LT 
pavadinima (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba).

On 5/09/2011 11:18 PM, fkt wrote:
> galiu pacituoti lietuvišką internetinį nekalamburą, bet vienodai rašomų skirtingų prasmių žodžių panaudojimą, kai rašoma be lietuviškų raidžių:
>
> "šeimininkas demonstravo svečiui savo vaišingumą". užrašyta: "seimininkas demonstravo sveciui savo vaisinguma".
>
>
> "GK"<zanavykas@bigpond.com>  wrote in message news:j0j7lh$hgn$1@trimpas.omnitel.net...
>>> kalambūras [pranc. calembour],
>>>
>>> komišką įspūdį sukeliantis žodžių žaismas, pagrįstas skirtingos reikšmės žodžių garsiniu panašumu, pvz.: „Marijona myli Joną, duok tu jai nors milijoną“. – K. Binkis.
>>
>>
>> Ar lietuvius vadina „homofobus“ todėl, kad lietuvių kalboje yra mažai
>> homofonų ?  ☺
>>
>>
>> Dėl to (dėl minėtų homofonų stokos) yra tiek mažai kalambūrų lietuvių
>> kalboje, taip retai jie pasitaiko.  (Susidariau įspūdį, kad nemažai
>> išsilavinusių lietuvių net ir nepažįsta to žodžio – „kalambūras“.) Juk
>> labai sunku sukurti tikrą, gerą kalambūrą lietuviškai.  Net kai du
>> žodžiai rašomai tomis pačiomis raidėmis, priegaidės gali skirtis (màno,
>> mãno), taigi kalambūras lieka tik rašytinis, o kai bandai išskaityti,
>> jau „neveikia“.
>>
>> Kas gali pacituoti lietuviškų kalambūrų atvejų?
>>
>> Čia rusiškas: "Za takie kalambury, mazhut rozhu kalom burym."