On 2013-10-10 08:26, Lynas wrote: > pasižiūrėk į pastato sienas - kokiomis "tuščiomis kulkomis" tada šaudė Šiaip, nukentėjusių prie televizijos buvo labai daug. Įsivaizduoju, jog nemažas kiekis žmonių nukentėjo daugiaaukščiuose, kai pylė tankas iš garsinio, nes juose neliko nei vieno sveiko lango, o žmonės juose prieš tai prie langų buvo ir stebėjo kas vyksta... Jau neskaitant kiek žmonių gavo ausų bugnelių ir psichologines traumas. Kad įsivaziduotumėte koks tai buvo garsas, pasakysiu kas nutiko nuo jo mūsų auto. Atvažiavom su Niva (ale rusiškas džipas) ir ją užparkavom Žemaitės gatvėje nuo tos vietos kur šovė tankas plius minus 50-60 m.. Tai įsivaizduokite - Nivos galinis langas išlėkė su visomis gumomis ir gulėjo už poros metrų nuo mašinos. Pasisekė, jog užparkavom ant žolės tarp medžių, tai nesudužo. O mūsų auto priekinį valstybinį numerį atnešė kažkoks žmogelis ir padavė. Nebuvo jau nei laiko nei noro aiškintis, kur jis jį rado, matyt, ne arti. O ir šiaip auto po to kėlė šiokių tokių įtarimų, jausmas buvo toks, jog kėbulas nežymiai deformavosi, atsirado kažkokių girgždesių, kurių nebuvo iki tol, daugiau dulkių į saloną ėmė traukti. Svolačiai šaudė kažkokiais specialiais garsiniais, kad kuo daugiau žalos pridaryti žmonėms. Vėliau tankas šovė dar du ar tris kartus, jau tiksliai nepamenu, bet daugiausiai žalos atnešė pirmasis šūvis, po jo jau žmonės buvo priglušinti, o kam tekėjo iš ausų kraujas, jau buvo išvesti, na ir šiaip, kai lauki sekančio šūvio, tai jam morališkai pasiruoši, praveri burną ir pan... Nors su tuo tanku pridarė labai daug žalos žmonėms, bet jų vis tiek nesugebėjo išvaikyti. Gal tik nedidelė dalis pasitraukė. Likusius jau išvaikė kalašnikovų serijomis žmonėms virš galvų, šūviais į sienas ir pan.. Jau kai pamatėm, jog viskas, objektas prarastas, minia išsklaidyta ir kareiviai įsiveržė į televizijos pastatą ir girdėjom kulkas zvimbiančiais palei ausis, teko pritupus ir dengiantis visokiais objektais trauktis link Savanorių prospekto. Paskui dar svarstėm ar verta grįžti link automobilio. Jei tai vyktų šiais laikais, tikrai negrįžtume, bet tada automobilis buvo nesulyginamai didesnė materialinė vertybė nei dabar, tai sugrįžome. Susirinkome iškritusius langus, numerius ir išvažiavome. Prie Seimo nebevažiavom, nenorėjom vien savo veido išraiškom išgasdinti ten likusius žmones, nes atrodėm tikrai nekaip ir vien mūsų vaizdas daug ką būtų demoralizavęs.