Tie kur prie bokšto puolė, kiek supratau, Alfa, tai buvo tokie ~40 metų, 
su visa spec apranga, šalmais ne kareiviškais, viduje racijos 
įmontuotos, ir tokie žvilgsniai kaip apduję, be jokių emocijų. Tie 
kareiviai desantininkai tik aplinkui malėsi ir iš paskos atėjo. Aš 
grįždamas, prisipažinsiu, sutikęs link seimo traukiančią linksmą 
kompaniją, daugumoje moteriškes, pasiūliau neiti, kadangi prie bokšto 
žmones šaudo ir traiško. Bet toks įspūdis, kad ta kompanija nelabai 
manimi patikėjo, gal kokiu panikieriumi palaikė (koks tą momentą iš 
dalies ir buvau).


On 2013.10.10 13:20, Bronco wrote:
> On 2013-10-10 08:26, Lynas wrote:
>> pasižiūrėk į pastato sienas - kokiomis "tuščiomis kulkomis" tada šaudė
>
> Šiaip, nukentėjusių prie televizijos buvo labai daug. Įsivaizduoju, 
> jog nemažas kiekis žmonių nukentėjo daugiaaukščiuose, kai pylė tankas 
> iš garsinio, nes juose neliko nei vieno sveiko lango, o žmonės juose 
> prieš tai prie langų buvo ir stebėjo kas vyksta... Jau neskaitant kiek 
> žmonių gavo ausų bugnelių ir psichologines traumas.
>
> Kad įsivaziduotumėte koks tai buvo garsas, pasakysiu kas nutiko nuo jo 
> mūsų auto. Atvažiavom su Niva (ale rusiškas džipas) ir ją užparkavom 
> Žemaitės gatvėje nuo tos vietos kur šovė tankas plius minus 50-60 m.. 
> Tai įsivaizduokite - Nivos galinis langas išlėkė su visomis gumomis ir 
> gulėjo už poros metrų nuo mašinos. Pasisekė, jog užparkavom ant žolės 
> tarp medžių, tai nesudužo. O mūsų auto priekinį valstybinį numerį 
> atnešė kažkoks žmogelis ir padavė. Nebuvo jau nei laiko nei noro 
> aiškintis, kur jis jį rado, matyt, ne arti. O ir šiaip auto po to kėlė 
> šiokių tokių įtarimų, jausmas buvo toks, jog kėbulas nežymiai 
> deformavosi, atsirado kažkokių girgždesių, kurių nebuvo iki tol, 
> daugiau dulkių į saloną ėmė traukti. Svolačiai šaudė kažkokiais 
> specialiais garsiniais, kad kuo daugiau žalos pridaryti žmonėms.
>
> Vėliau tankas šovė dar du ar tris kartus, jau tiksliai nepamenu, bet 
> daugiausiai žalos atnešė pirmasis šūvis, po jo jau žmonės buvo 
> priglušinti, o kam tekėjo iš ausų kraujas, jau buvo išvesti, na ir 
> šiaip, kai lauki sekančio šūvio, tai jam morališkai pasiruoši, praveri 
> burną ir pan... Nors su tuo tanku pridarė labai daug žalos žmonėms, 
> bet jų vis tiek nesugebėjo išvaikyti. Gal tik nedidelė dalis 
> pasitraukė. Likusius jau išvaikė kalašnikovų serijomis žmonėms virš 
> galvų, šūviais į sienas ir pan.. Jau kai pamatėm, jog viskas, objektas 
> prarastas, minia išsklaidyta ir kareiviai įsiveržė į televizijos 
> pastatą ir girdėjom kulkas zvimbiančiais palei ausis, teko pritupus ir 
> dengiantis visokiais objektais trauktis link Savanorių prospekto. 
> Paskui dar svarstėm ar verta grįžti link automobilio. Jei tai vyktų 
> šiais laikais, tikrai negrįžtume, bet tada automobilis buvo 
> nesulyginamai didesnė materialinė vertybė nei dabar, tai sugrįžome. 
> Susirinkome iškritusius langus, numerius ir išvažiavome. Prie Seimo 
> nebevažiavom, nenorėjom vien savo veido išraiškom išgasdinti ten 
> likusius žmones, nes atrodėm tikrai nekaip ir vien mūsų vaizdas daug 
> ką būtų demoralizavęs.
>
>
>
>
>