VMI ir FM pateikiamas paaiškinimas yra viešųjų ryšių produktas. Aš būčiau linkęs palaikyti prof. dr. Jay W. Lingoberry, kuris šį klausimą aiškina per mikroekonomikos prizmę, siedamas su elastingumu, t.y. kaip valstybės interesą produktų, kurie toli gražu ne žalingi, tačiau, esminis momentas, neelastingi, kainoje. Kalbant visiškai buitiškai, tai yra, ekonomikos terminais kalbant, vadinamasis "plėšiko mokestis". Leiskite priminti, kad mokesčiais, kurie savo esme identiški akcizams, tik turėjo individualius pavadinimus, savo laiku buvo apmokestinami langai, laikraščiai, miegamieji kambariai, popierius, duona ir t.t. Dar juokingiau tvirtinti, kad akcizas yra nuodėmės mokestis, kai panagrinėjame akcizus, kurių tarifai priklauso nuo kiekio, pvz. Rusijoje akcizas netaikomas parfumerijos gaminiams, kurie supakuoti į mažesnes negu 100 ml talpas, tačiau taikomas didesnėms pakuotėms (ir tai ne Rusijos išradimas, tokių tarifų rasime daugybėje pasaulio šalių). Apmaudu, kad VMI ir FM Jus taip nesunkiai išdūrė. Dar labiau apmaudu, kad Jūs toks ne vienintelis, o tokia jų demagogija nuodija tūkstančių tautiečių protus. "KEdas" <non@[[trinti]]katalogai.net> wrote in message news:lb6ruk$d0k$1@trimpas.omnitel.net... > Na, tokį pateikia VMI ir finansų bei aplinkos ministerijos. > Dabar norėčiau išgirsti neprimityvų supratimą. >