On 2016.09.07 13:28, Sail wrote:
> Klausimu kyla, atsakymu va nekyla.
> Patark ka padaryt kad butu visiem geriau.

nuo saves pradet. uzsiauginti savikritika, tada susitaikyt su 
'priesais', bendrauti tarpusavyje su kaimynais, bendradarbiais, 
klasioku/darzelinoku tevais, gerbti kiekviena sutikta zmogu, tiek peskom 
tiek uz vairo, sveikintis, padeti kitiems, burtis i bendraminciu grupes, 
nesitaikyti su visokiais atsakymais: 'paziuresim ka galim padaryt", 
"palaukit", "gal kitamet", "nera lesu", "nera galimybiu", "taip visi daro".
nebuti abejingais, palaidoti kompleksus ir paniatkes is tarybiniu laiku, 
neignoruoti pazeideju, chuliganu, aukleti vaikus ne su smartfonais. ir 
t.t. ir pan.

>
> Sekantis etapas, jei zinai, ka reiktu daryt - padaryk.

as visa ka isvardinau darau ir/arbva stengiuosi daryti. problema tame, 
kad dazniausiai uzleides i savo juosta 10 lendanciu, pats turi laukti 
kol dar 20 mediniais veidais pravaziuos. vietoj 10 gali uzleisti ir 100 
- rezultatas bus tas pats. surinkes siuksles vaiku zaidimo aikstelej, 
kita diena randi vel kruva. o kazkada ir pacia aikstele nuniokota. 
bandant kazka organizuoti (ivairiose aplinkose) sulauki arba 
tylaus-bailaus-nepatiklaus stebejimo arba atmazkiu - nezinau, gal, nieko 
cia nepakeisi, neturiu laiko...
kitaip tariant - vienas pries armija nelaimesi. o zudytis noro irgi 
neturiu. todel aplinka ir perspektyvas vertinu kritiskai ir realistiskai 
- neitikineju saves pseudo progresu, neraminu nebutais pasiekimais ir 
nesitikiu/netikiu, kad tokia mase abejingu, bailiu ir silpnu zmoniu 
stebuklingai pasikeis ir kazka is esmes pakeis.