O man liūdna. Jei pasakyčiau, kad daugelis žmonių (nebūtinai Šatėnuose) į pasaulį žvelgia iš už betoninės sienos, užsibarikadavę, apsiraizgę spygliuota viela ir, aišku, nemato, kas jame iš tiesų yra, tai vėl nepatikėtumėte. Kas iš tų kelionių. Pasakojimai apie jas man atrodo groteskiški. Katė išties taikliai pasakė apie vidinę kelionę. Man liūdna. Aš noriu pabendrauti ir atsitrenkiu į sieną. Durys užrakintos iš vidaus. Panašiai vakar xXas pro grotuotą langelį pasakė labanakt. Man belieka irgi lįsti į kiautą ir visur judėti su juo. Tik pasakojimai apie katinus ir paukščius šiek tiek atveria pasaulį. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16732