Aš tai vyro ir moters pavardės vienumą suvokiu kaip meilės apraišką, kaip susivienijimą iš meilės, vyro ir moters sąjungos glaudumą. Kokia čia tau diskriminacija, Krankt. Juk net pagal vardą žmona ir vyras vienodinami: sako „Jonai atėjo“, pagal Joną. Juk juokingai būtų, jei sakytų „Žiū, onos atėjo“. O -aitės, -ytės, -utės rodo reiškinio suvokimo turtingumą. Regis, Jablonskis yra taip pasakęs: „Ant medžio tupėjo dvi jaunos vabalaitės“. O, jei neklystu, Žemaitė buvo pasakiusi: „Akys kaip vabolės“. Cha cha. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16732