Į Krėmalą senelis arkliais važiuodavo iš vakaro, prikraudavo vežimą malkų, nes anksti - į Kauną. Krėmaloj, močiutės tėviškėj, arklių, gyvulių nelaikė dėl musių. Laikė "sanatoriją" - medinį vasarnamį ant Nemuno kranto, pušyne. Močiutės mama, ir mano močiutė, išmanė žoles, jomis gydydavo ir stiprindavo sanatorijoj vasarojančius. Anksti ryte, net ir žiemą, senelis jau būdavo Kaune, prezidentūroj, virtuvėj pusryčiaudavo, gerdavo karštą arbatą, mažą pusbonkiuką su chalatuota Smetoniene, pasipasakodavo jai savo naujienas, ir iškeliaudavo namo. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16732