Labas rytas, tikrai nesiūliau kelionėse suprasti, ko nori iš gyvenimo, nežinau, iš kur tas pasakymas atsirado. O jei siūliau, gal vyno buvau gerokai išgėrusi, nes tokia formuluotė man iš viso nebūdinga. Manau, kad ypač klaidinga tikėtis, kad kokia nors šalis duos atsakymus, ypač tas mitas taikomas indijai, žinoma, gali būti, kad padės kažką suprasti. Bet aš tikrai to iš kelionių nesitikiu, bendrai "suprasti ko noriu iš gyvenimo" man skamba keistai. Gyvenimas įdomus, stebinantis, kartais liūdinantis, kartais skaudus, bet visada nuostabus. Stengiuosi suprasti ko noriu iš savęs, o ne iš gyvenimo, jis ir taip pilnas. Kartais smagu ir kaip cc sakė - tiesiog pasimėgauti mėlynu dangumi ir mėlyna jūra, išgerti dieną, kaip vyną, na būna ir prarūgusio vyno, ar skauda nuo jo galvą, nebaisu ir į tą šūdą įlipti - nemanau, kad tai išvengiama, kartais gera sėdėti namie ir tiesiog žiūrėti, kaip va šalia garuoja kava, šuo guli prie kojų ir bando murkti, nors nelabai pavyksta. Vakar suėdė 5 mūsų keksiukus su visais popieriukais, teks naujus kepti. Taigi, kelionės tai tik tam tikras mano metodas, kaip keltis anksti ir skaityti knygą, ar palįsti po gerokai vėsiu dušu. Tikrai nesiūliau kaip panacėjos, nes tik galiu labai asmeniškai pasakyti - man kelionės svarbu, norėjau parašyti apie kasdien atsiveriantį naują žiedą, bet mie čia taip puikiai parašė, neturiu ką pridurti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16732