Kokia prasmė susipykti dėl kokio šūdniekio, gadinti sau ir kitam sveikatą, jei vėliau eilinį kartą susitaikoma? Šitas sadomazochistinis sportas apart žalos nieko gero neduoda. Blogiausia yra tai, kad su metais kyla meistriškumas, priklausomybė, trukmė ir asmenybės degradavimas. Realus pasaulis pasitraukia į šalį, verdama savo pačių sultyse. Tai yra žibalas į neurozės ir depresijos laužą. Galime nesistengti mylėti visus, kaip šiuolaikinė bažnyčia susizgribo evangelizuoti,( anksčiau propagavo Dievuo vergišką garbinimą, nusižeminimą, kaltės jausmą) bet mes turime išmokti nesupykti dėl kiekvieno nemalonaus žodžio,piktoko žvilgsnio. Ir patys turėtumėme mažiau kitus supykdyti, nors kažkodėl taip yra malonu. Net nesuprantu kodėl. Gal kas žinote? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16732