dar dėl tų bėgančių per plyną lauką cėcės vištų, ir eisiu darbų
dirbti. Čia kaip tik ir susikala kreacionistai su evoliucionistais, laimi
pirmieji. Kokia dar velnio evoliucija atrankos būdu gali sukurti tokį
plyno lauko vengimo instinktą? Tarsi per milijonus metų vištos, kurios
patekusios į atvirą erdvę sau ramiai - kaip tikros vištos -
vaikštinėjo, neišgyveno, ir liko tik skuodžiančios į krūmus.
Nesąmonė. Išvada - yra Dievas-reguliuotojas, kuris imperatyviai nurodo
vištai vengti atvirų erdvių (tipo agorofobijos imperatyvas). O kaip
kitaip paaiškinti?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16764