ir sutapk tu man taip, kad vakar, memorial weekendo vakarelyje itin marga
amerikieciu publika visi kaip vienas dziaugesi, kad sugrizau. visi
klausinejo, kaip sekesi tevynej, nors a priori zinojo, kad vargu bau. dar
pries isvaziuojant. po palme, juk ir tas sake, I hate to rain on your
parade.
aciu, npl, tu tikras draugas. subtilus, aukstos vidines kulturos zmogus.
tokiu negerbiu, tokius beprotiskai myliu.
taip, cece, mano epindokserio rodykle nuolat virpejo: go home, ilona, go
back. apibudinai neblogai, nors noretusi patikslinti - nepuoliau, kaip i
dilgeles, kruopsciai viska numaciau ir suplanavau, deja, partneris
nesilaike sutarimu, pasirode nepatikimas ir tiesiog ne tas zmogus. 
teisintis, kad grizau i status tikrai ne nemaniau. ner cia ko teisintis,
kiekvienas jusu pasirinktu buti ten, kur jus gerbia ir vertina uz tai, kas
jus esate. butumet mate, kaip daziaugesi juodas kaip anglis charlis ir ne
tokia juoda jo zmona kathy, nigeris (nes is nigerijos) ibrahimas, bulgare,
rumune, lenkaite, dipe wanda, jau nekalbant apie artimiausius draugus ir
zmones, kurie suteike visokeriopa pagalba ir parama. tik pagalvokite, kaip
po amerikansku skamba: I'm so happy I run in to this family, sakau as
pristatydama savo "new parents", o jie antrina: we feel blessed to have
ivse with us. dieve, kaip skiriasi santurus, nesakysiu niurus, lietuvaiciai
nuo atvirasirdziu americonu. na, ir elementarus supratimas, ko reikia namus
per nakti praradusiam zmogui. siuo nenoriu iskaudinti man demesi ir
draugiskuma parodziusiems ir irodziusiems. ypatingai npl ir mie.
aciu, jz, sugrizciau, bet dar skauda, todel liesis kas? turbut bus
neatskiriamai panasu i pagieza, bet as skaitau jus, brangieji, matau
sirdimi. bucius ir mylas.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16764