Briedis ir Juodkrantė sukėlė prisiminimus. Neatsimenu, pasakojau ar ne?
Atrodo, kad taip. Tiek to. Kartą su dukryte grybavu Preilos prieškopių
pušynuose. Gražu, kvepėjo šiltais spygliais, padžiuvusiais
bruknienojais, samanomis. Pririnkome beveik pilną krepšį grybų,
baravykų. Beveik visus surasdavo Jurga. Aš- toks žioplys, praeidavau
šalia baravykų ir nepastebėdavau, o ji sekdama iš paskos juos surasdavo
ir labai džiaugdavosi. Vienoje vietoje šalia kadagiais ir pušelėmis
tankiai apaugusio kalnelio užuodžiau stiprų briedžio kvapą. Padėjau
krepšį su grybais ir liepiau Jurgai pabūti prie jo, o pats sugalvojau
tyliai apeiti kalvelę- gal pamatysiu briedį. Buvau tada jaunas ir ne toks
protingas kaip dabar. Jau buvau pusiau apėjęs kalvelę, kai išgirdau
Jurgos šūktelėjimą. Greitai nulėkiau pas ją ir radau stovinčią
krepšyje ant grybų.-"Čia toks didelis žvėris prabėgo šalia, tai
išsigandau"-.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16764