Man rodos, kad ir aš tuoj pradėsiu šokti - vis dėl to patiriamo streso... Po visų peržiūrų, naktinių darbų ir pan. paaiškėjo, kad dar prisikaupę tų neįvykdytų įsipareigojimų, iš kurių duoną valgau, taigi, dirbu jau net nežinau kokius resursus naudodama, seniai galvojau, kad visus suvartojau. O stresas, kai visi spaudžia, ir šiaip nepadeda darbuotis, norisi lįsti po antklode, užsikloti galvą ir miegoti žiemos miegu iki rudens. Tai va, tokia ta padėtis, net pradėjo vaidentis, kad įsimylėjau. Tikiuosi, kad tai truks kokią dieną ar dvi - kol darbus priduosiu, nes kokia gėda, įsimylėti! Jei per porą dienų nepraeis, beliks tikrai po anklode slėptis.... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16764