Ir šati išlipome ištraukinio ( kažkur prie Varėnos). Mes, tai yra aš,
šuo ir dukra, pradėjome žingsniuoti nei polkos, nei sambos anei
džaivės žingsneliu link kaimo. Aplink vilnijo pievos, kurias, kaip mes
pasiginčiję nustatėm, vis dėlto apšvietė saulė. Suokė gegutės ir
žiogai, pasislėpę aukštoje žolėje. Žmonės laukuose sodino kažką,
tas kažkas turbūt buvo bulves, aplink juodą "bemsą" pūpsantį saulės
atokaitoje. Taigi, daugiausia ko tikiesi artėdamas prie kaimo, tai
prislopę pusbrolių Aliukų arba Ryčio Cicino balsai, sklindantys iš
radijos, stovinčios ramiai gurkšnojančių kaimiečių kieme. Bet per
mišką ataidi toks pažįstamas pjūklabalsis riaumojamas. Dar priartėjus
pradedame atpažinti išsiderinusių gitarų garsus. "negali būti" -
baikščiai susižvalgome netikėdamos savo ausimis. Kaimas linksiminasi -
beveik gyvo garso koncertas grojant kažkam panašiam į Cannibal corpse ar
slipknot.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16764