mano popiecio kakava su xXu per radija. laida veda antanaitis, kuris daznokai painiojasi. pranesa, kad gyvenam dvidesimtam amziuj, paskui klausytoja kazimiera is panevezio pavadina kazimieru is vilniaus, o valiu pavadina dalium. gal jam tokia diena, gal menulis veikia. studijoj dar viena sneki ponia, o ir klausytojai nesnaudzia. skambineja, vadina xXa profesorium ir lektorium, o as kikenu ir edu aguonieti su kakava. aguonieti atnese kaimyne. jis dar kaledinis, taigi kvapas tarsi atidarius sena spinta, prakvipusia naftalinu. visi sneka, o as laukiu kada duos profesoriui lektoriui pasakyt zodeli. jis tikriausia sedi susisukes ir masto apie omnikratija. klausytojai labai snekus, pasakoja istorijas is gyvenimo, tuo metu studijoje esantys koscioja, pirsnoja ir girgzdina kedes. isiterpia ir vedantysis antanaitis, kuris megsta vaizdingumus. primena, kaip zmones gyveno anksciau, pasitenkindami labai ribota informacija. jo zodziais, kas desimt metu nusipirkdavo po knyga. o jis pats, pasirodo, yra kompiuterio maniakas, kas peniolika minuciu pripuola, noredamas suzinoti ka nors naujo. stai koks siuolaikinis tas musu antanaitis. va ir xXas gavo zodi. pradejo apie vilkduobes ir bombas, o paskui tese apie tikejima tuo, ko mokaisi. tai, jo manymu, yra didziausias stimulas. ar taip, xXai? paskui papasakojo apie zmones, kurie bendrauja tik kompu ir vienas kito nera mate. kaip supratau, omeny tureti bankininkai is burkina faso. na, gan greit nusibodo. tai ka tu ten dar sakei, xXai? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17292