Bėrukas jau parduotas, nes buvo labai išdykęs- nuolat ištraukdavo net sudvejintus 70 cm. ilgumo metalinius kuolus ir pabėgdavo. Po ilgų ieškojimų surasdavau pas labai nepatenkintus kaimynus dėl ištryptų daržų, išlaužytų medžių, išgąsdintų karvių.Tvarte išspardydavo gardo lentas, net lubas, išgraušdavo lentas, kuolus. Tikras pasiutėlis. Fainas,labai gražus buvo žirgas, ne plūginis arklys. Jautrus, staigus, energingas, stiprus, labai aukštas, ilgomis kojomis. Niekas jo negalėdavo suvaldyti, tik aš. Ir tai nelengvai. Turėjo charakterį. Vasaromis be balno šuoliodavome kalnais ir kloniais, braudavomės per aukštų žolių sąžalynus, kad tik jo galva kyšodavo. Labai smagus neįprastas jausmas. Žiemą pasikinkydavau į lengvas rogutes ir lakstydavome kalnais, pakalnėmis, keldami sniego sūkurius. Ilgiuosi jo, dažnai prisimenu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17292