siryt per bbc amerikonas karininkas pasakojo kaip visi buvo sunerime pries desimt metu, kai turejo sukakt dutukstantieji. pasirodo, tos baimes del kompiuteriu isprotejimo nebuvo is pirsto lauztos. kariskiai ruosesi sitam tukstantmecio slenksciui penkeris metus, o kad butu tikriau, dar pasikviete rusu kariskiu delegacija, kurie turejo isitikinti, kad jei kompai rodys apie raketos paleidima, is tiesu jokia raketa nebus paleista. kad, neduok dieve, neatsakytu, nes, kaip zinome, rusams nuolat nagai niezti atsakyt i butus ir nebutus izeidimus. tik ir laukia progos issizioje. taigi gal dvi savaites buve priesai, amerikonai ir rusai, praleido kartu. kokia buvo atmosfera, klausia zurnalistas. labai draugiska, sako amerikonas. kaip jis issireiske "komaradiska". visdelto, neatlyzta zurnalistas, kaipgi taip? juk sitiek metu buvote pikciausiais priesais, rezgete klastingiausius planus viens pries kita ir staiga - draugyste ir pasitikejimas? karininkas atsake, kad ju, kariskiu, paskirtis yra vykdyti uzduoti, isakyma is virsaus. tai dabar, matyt, uzduotis buvo rodyti sypsenas ir pleksnot per pecius. ot patogus tokie zmones. paklusnus, tiesiog pusiau automatai. tiesa, neziurint visu susitarimu, buvo pastebeta, kad naujamete nakti rusijos gilumoj buvo paleistos dvi raketos. zurnalistui, kuris ta suzinojo ir tuo pat metu stebejo per tele sventima visuose pasaulio kampeliuose, apmire sirdis, pagalvojus, kas tuoj gali ivykti. bet nerimas be reikalo. tos dvi raketos buvo nukreiptos i cecenija. kaip pasveikinimas ir priminimas, kad cecenai perdaug neuzsimirstu. ech, palengvejimas visiems. ir pasaulis toliau linksminosi ir svente. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17292