Štai išaušo naujieji metai. Tylus ramus rytas. Rytuose rausta dangus,
jau pusė devynių, baigia įsidienoti. Žiūriu pro langą į sodą ir
stebiu šalia didžiulių senų apsnigtų ąžuolų ramiai
vaikštinėjančias tris stirnaites. Jos  pešioja iš sniego kyšančią
žolę, po to lėtai pakelia galvas, apsižvalgo, paėjėja keletą
žingsnių pirmyn ir vėl stabteli paskanauti. Grakštūs gyvuliukai,
tikras džiaugsmas akims jas stebėti. Laibos kojytės, dvi stačios
ausytės, šviesi puri uodegytė ir nuostabiai gražios akys. Jos taip
arti, kad rodos ranka paliestum. Jas dažnai matydavau tolumoje pamiškėje
besiganančias, bet šiandieną vos ne po langais. Kaip žavu. Graži
naujųjų metų dovana.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17292