vakar dar paziurejau tele, kai po puaro prasidejo sventadienio mintys. nors
niekad sitos laidos neziuriu, sikart rode tokias mielas vienuoles, kad
pasizizurejau iki galo ir net sypsotis norejosi. nes ir jos juokesi.
atkeliavusios is peru. isikure miroslavo (rodos kad) kaime. vietinis
klebonas toks nuosirdus ir tikras, vaikisko veido. vienuoles pasakojo kaip
joms tik atvykus zmones atnese ir paliko verandoje mesytes, uogienes ir dar
ko - kiek nedaug reikia, kad svetimoj vietoj pasijustum savas. paskui
vargai mokantis lietuviu kalbos. kai jos lankydavosi pas zmones, jie joms
daug kalbedavo ir skusdavosi rupesciais. jos tuomet dar nesuprasdavo nieko,
bet, grizusios pas save, sakydavo dievui: gal tu supratai daugiau uz mus,
tai padek jiems. seserys yra dvi, kunigelis trecias. pritardami sau gitara,
labai graziai gieda. lietuviskai ir ispaniskai - dviem balsais. susede ant
suolo palei siena. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19201