Mano vaikystė buvo sunki, augau didelėje šeimoje, dažnai pritrūkdavome
maisto sočiai pavalgyti. Nuo mažų dienų padėdavau mamai karvių
fermoje. Greitai išmokau melžti.Nors buvau paprasta melžėja, bet
stengiausi iš visų jėgų, taip galvodama prisidėti prie komunizmo
statybos. Visa širdimi mylėjau Tėvą ir Mokytoją Draugą Staliną,
tikėjau juo. Tapau kolūkyje geriausia,mane įvertino- buvau apdovanota
raudonuoju vimpilu ir nuotrauka puikavosi garbės lentoje.Per kolūkiečių
susirinkimus visada sėdėjau prezidiume šalia kolūkio pirmininko ir
Partijos sekretoriaus. Kartą labai sunkiai susirgau, daktarai liūdnai
lingavo galvomis, bet aš nenusiminiau. Žinojau, kad Draugas Stalinas ir
Partija manęs neapleis. Ir įvyko stebuklas- aš pagyjau. Per iškilmingą
kolūkiečių susirinkimą Spalio metinių proga prisiėmiau padidintus
įsipareigojimus. Tegul tai bus dovana Brangiajam Draugui STALINUI.


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19201