o man kaip tik su rasaliniu niekaip neiseidavo graziai, nors parkerius
labai megau, pirkdavau gerus, su auksine plunksna, labai noredavau, bet tik
su tusinuku iseidavo neblogai, o graziausiai su minkstu piestuku, bet
neleisdavo. su rasaliniu man slysdavo kreivai sleivai kazkaip, kiekviena
raide vis kitokia. nesiseke su parkeriais. liedavo, dreksdavo, nevienodai
slysdavo popierium, kad ir kaip stengdavaus. trukdavo kantrybe, jausdavausi
neveksla, pavydedavau kitoms su nerasaluotais mankietukais. ir dabar tas
pats - jei noriu ka graziau uzrasyti - tai tik piestuku. parkeriai taip ir
liko kazkokia nepasiekiamybe. kaip kokios prancuziskos varliu kojeles.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19201