Nerandu sąsajų. Tai, kad malda išklausoma, nėra stebuklas. (Nors
kartais jis gali prašomas padaryti stebuklą). Be to, Dievas maldą
išklauso visada, bet ne visada taip, kaip tikimės. Kartais visai
atvirkščiai, nes, kaip sakoma, mes nežinome, ko prašome. Sakyčiau,
visiškai gera malda yra ta, kada bemat gauni tai, ko prašei - Dievas
kilniadvasiškai ir dėmesingai atsiliepia, pakeičia aplinkybes, grąžina
žmogų, kurio laukei ir kentėjai dėl to, kad jis kenčia, na, čia esama
visokiausių variantų. Bet duodu galvą nukirsti, jis visada duoda tai, ko
prašo jį mylintys. Svarbiausia maldos sąlyga - mylėti Dievą. Čia
panašiai tas pats, ką rašei apie "visišką atsidavimą ir
susitaikymą".  Nors nebūtinai. Aš nežinau, mano praktikoj pasitaikė,
kad kas nors tiesiog neturėdavo jėgų priimti Dievo patvarkymų,  bet vis
vien jį mylėdavo. Kai myli, tuomet prašai, kaip reikia ir ko  reikia.
Toji Dievo meilės sąvoka šiandien labai nuvalkiota. Dažniausiai tie,
kas be perstojo suokia apie Dievo meilę, visiškai nežino, kas tai yra
iš tiesų. Čia šiaip blankiai parašiau. Kam nepatinka, tegu neskaito.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19201