Nežinau, galėčiau ir naktį po kapines vaikščiot. Jei ir reikia ko
bijoti, tai gyvųjų, ne mirusių. Apie Marytės Melnikaitės tėvą
pasakojo, kad buvo miestietis. Ta prasme gyveno miestelyje, buvo darbštus
gerbiamas žmogus. Kai sugalvojo palaikus perkelt į Zarasus, tėvai
nenorėjo duoti. Mes klausėm tos moters, kodėl, sakė, kas norėtų savo
vaiką į nešventintą žemę po tokiu sunkiu akmeniu. Niekas nevedė
mūsų į jokią ekskursiją, tik panos turėjo tokį papratimą visur kur
būdavom apeiti kapines. Jos rado tokį baltintą kalkėm lyg obeliską ar
lentą, iš laukų pusės, taip ir nenuėjau pažiūrėt,  perskaitė
užrašą ir nustebo, todėl ir sugalvojo tos moters paklaust. Tikrai
nejaukios, ir negali sakyt kad atrodė labai apleistos, ir medžių
didelių, ir tvora su vartais, ir gėlės. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19201