va, ką tik baigėsi filmas "Meilė choleros metu". Pagal G.Markeso
romaną. Pabudino senus sentimentus ir ilgesį. Na ką, cc, visoje Europoje
gerus filmus rodo vėlai. Ir aš anksčiau protestavau. Bet kai porą
kartų po meninio filmo peržiūros kino teatre, tą patį filmą
pažiūrėjau per tv, tai supratau, kodėl taip daroma. Pirmas filmas
praradęs visą savo žavesį per tv buvo R.Polianskio filmas pagal
T.Hardžio romaną - Tesė DerBervilių giminės. Mano skoniui - 
Polianskio šedevras. Kiekvienas kadras - tarsi   16-18 amžiaus
Nyderlandų tapybos paveikslas. Tai jo žmonos, kurią nėščią
žvėriškai nužudė, idėja... Televizijoj šis įspūdis nublanko. Kitas
tv nublukintas filmas - Anglas ligonis. Irgi per tv nebeliko tų
įspūdingų National Geograpfic  tipo foto vaizdų ir jau ne toks stiprus
kontrastas tarp Afrikos smėlio ir Europos žalumos... kur net dilgėlė
patvorį tampa tokia artima. Reikia meninius filmus žiūrėti teatre. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19201