visos šios, nuo Dievo atsiskyrusio žmogaus iliuzijos (nuo Jo atsiskirt
neįmanoma, todėl toks galvojimas ir yra iliuzija) išsirutuliojo į tam
tikrą kultūrą. Todėl galima jas truputį išplėsti: 
1. Ir Dievas turi gyvenimo būdą (Egzistuoja Poreikis)
2. Nežinia kas laukia ateity (egzistuoja nesėkmė) 
3.Mes atsiskyrę nuo Dievo(egzistuoja susiskaldymas) 
4.Neužtenka gėrybių (egzistuoja nepakankamumas) 
5 Privalome atlikti pareigą egzistuoja reikalavimas 
6 Jei neatliksime būsime nubausti. (egzistuoja bausmė) 
7 Bausmė yra amžinas pasmerkimas ( egz. pasmerkimas) 
8. Meilė yra sąlyginis dalykas (egz. sąlygotumas)
9. Sąlygų išmanymas ir vykdymas padaro mus viršesnius (egz.
pranašumas) 
10. Mes nežinom, kad tai yra iliuzijos (egz. neišmanymas) 
Tai yra taip įsismelkę į sąmonę, kad šimtmetis po šimtmečio tai
kartojam vieni kitiems, kol šie mitai perėjo į tokius priežodžius:
Išlieka stipriausieji; nugalėtojams viskas, už nuodėmę - mirtis,
kerštas mano, pasakė Viešpats...  Kodėl šitais dalykais neabejoji, cc?


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19201