pasakyčiau kai ką mie'ei dėl inkvizicijos, bet dabar mano protas susikaupęs ties bankais. Turiu asmeninių priežasčių. Laikas ir šią sferą patyrinėti. Aplamai laikas būti visų galų meistru ir išmokt bankininkystę, teologiją, žurnalistiką, teisę, nes nebegali niekuo pasitikėti ir nemokėsi net žuvies kotleto iškepti, jei neištirsi kokiame briede mirkomos žuvys, kad išputojus keptuvėje beveik nieko nelieka. Taigi, dabar teigiama, kad gerovė tai kredito produktas, nors ekonominės pradžiios vadovėliai teigė, kad gerovę kelia keitimasis turtais, o kreditas yra šios gerovės produktas. Ir toks mąstymo apvertimas aukštyn kojom tapo fundamentale apgavyste. Visos prasiskolinusios nacijos bando įvykdyti savo įsipareigojimus per patogesnę prekybą. O kaip tai įvykdyti, jei pvz. kredituojama už 750 trilijonų, o viso pasaulio nacionalinių produktų ir serviso vertė tesiekia 45 trilijonus. Jei nori kažką išlošti, valstybės viena kitai turi parduoti daugiau, nei pirkti. Ar iš to išloš visos valstybės? Tai kas daroma? Parduodama kreditan. T.Y. skolinamas kreditas, kad galima būtų pirkti gėrybių. Tas dabar vyksta tarp JAV ir Kinijos. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19732