Nezinau gal kas idemiai ir ramiai deliojot elementarius pojucius. Bet nuo
saves ir bendrakeleives pareiksiu. Yra labai paprasti naturalus jaukus
jausmai savo vaiku atzvilgiu , poreikis rupintis jais. Atsizvelgti i ju
ipatumus , kartais suvaiketi (nuosirdziai zaisti su jais pagal ju
taisykles) , netingeti paaiskinti , jei ko dar nesupranta ; buti
kategoriskais , jei saziningai supranti , kad "i rozete pirstus kisa" , ir
t.t. O dar yra (mergos pykit-nepykit), kaip bendrakeleive isireiske ,
subobejimo instinkatas. Reikia nereikia visur kisa "ypatinga" motinos vaiko
rysi. Tipo, gyvenimo kredo - ir butinai didvyriskai , kategoriskai be
bachuro. Na, kitaip jausmingos dramos nebus
Dar anksciau pries daug men. (nepemenu kiek) bendrakeleive pareiske ,
susipazinusi su sia "drama" : "Na ir motinele , subobejusi dura fasonine,
... saukstai po pietu ... atsipeikejusi griebs su kaupu"

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19732