"Pone Kubiliau, nėra jokio reikalo iš naujo išradinėti dviračio. Tiek Amerikoje, tiek ir kitose demokratinėse šalyse kiekvieną dieną laisvinami vaikai ir suaugusieji, tramdoma nepaklusni minia, sulaikomi bėgantys ir besipriešinantys įtariamieji. Ieškokite, teiraukitės, semkitės patyrimo. Daug ieškoti ar išlaidauti netgi nebūtina. Pažiūrėkite TV realybės laidas „Dallas SWAT“ („Special Weapons And Tactics“ – „Specialieji ginklai ir taktika“). Kiti variantai yra „Detroit SWAT“, „Kansas City SWAT“. Šiose laidose TV operatoriai seka ir filmuoja šių specialios paskirties JAV policijos būrių vykdomas teisėsaugos operacijas. Iš tikro nieko sudėtingo jose ir nėra. Prieš operaciją savo būstinėje operatyvinės grupės vadovas supažindina grupės narius su būsima operacija, parodo vietovės ar namo, kuriame ji bus vykdoma, brėžinius, nuotraukas, paaiškina detales, paskirsto kiekvieno nario vaidmenį ir poziciją operacijos metu. Po to visi iki ausų ginkluoti, vilkintys pilna kovine apranga SWAT grupės nariai (paprastai 8 ar 10 žmonių) susėda į šarvuotą transporterį ir važiuoja į operacijos vykdymo vietą. Atvažiavę veikia staigiai ir tarsi puikiai suderintas mechanizmas. Štai tokios operacijos pavyzdys. Jie apsupa namą – maždaug po du žmones kiekvienoje namo pusėje. Vienas išdaužia langą, įmeta dėmesį atitraukiančią bauginamąją granatą, kuri sprogsta ir kartais išleidžia dūmus, kartais ašarines dujas. Tuo pat metu kiti grupės nariai išdaužia langus kitose namo pusėse, o du nariai smogia specialiai atsivežu taranu į duris ir visi vienu metu įsiveržia į namą. Skamba griežtos komandos pakelti rankas, atsigulti veidu į žemę. Vaikas ar vaikai paimami ant rankų tam iš anksto pasiruošusių grupės narių, išnešami į lauką ir perduodami ten laukiantiems vaikų apsaugos darbuotojams. Kartais vaikai verkia, kartais ne, bet tai nėra svarbu – vienkartinę emocinę traumą tikrai lengviau bus jiems pakelti, negu gyvenimą nežinioje, netikrume, su įstatymais ir teisingumą niekinančiais asmenimis. Laikas ir sveikas, normalus gyvenimas viską užglaistys, išlygins, išgydys. Visiems suaugusiesiems už nugaros surakinamos rankos ir jie išvedami į gatvėje laukiančius policijos automobilius (kas kaltas, kas ne, aiškinsis vėliau). Nuo operacijos pradžios praėjo gal dvi minutes ir viska baigta, SWAT grupės nariai šypsosi, sukerta delnais, sėda į savo transporterį ir važiuoja atgal pasiruošti kitai operacijai. Važiuojant vienas jų pasakoja, kad skaitė internete, jog kažkur toli, labai toli yra tokia egzotiška šalis Lietuva, kurioje panaši operacija vykdoma mėnesiais ar net metais. Kur visokiausios tarnybos vis ruošiasi ir ruošiasi, spėliodamos, ar galima įeiti į privačias valdas, ar ne, ir prašydamos teismų paaiškinti, kokia prievarta leistina, kokia ne. Šalis, kurioje vidaus reikalų ministras mano, kad policija yra švelnumą skleidžianti organizacija ir kad žmonės, jėga trukdantys vykdyti teismo sprendimus, nėra jokie nusikaltėliai. Šalis, kurioje socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad reikia vis ruoštis ir ruoštis, laukti, tartis, svarstyti, ruošti planus. „Dar vaiką perduoti niekuo nekaltinamai, neįtariamai, neteistai motinai nepasiruošta. Dar nėra suderintas veiksmų planas. Reikia dar mėnesį, du, penkis derinti. Paskui perderinti, persvarstyti. Ypač svarbu nuspręsti, kas atsitūps prie užsispyriojusio vaiko, kad taptų tarsi vieno ūgio su vaiku, ir kaip pradės tą vaiką kalbinti, kad reikia nesispyrioti, o laikytis įstatymų ir teismų sprendimų“. Visa grupė garsiai kvatojasi. „Kokia tai šalis? - vienas klausia, - Mauritania?“ – „No, Lithuania!“, jam atsako. O tempora, o mores! Kas prieš 22 metus galėjo to tikėtis? Atrodė, visi kartu kursime nuostabią, šiuolaikinę, civilizuotą Lietuvos valstybę…. Prezidente, premjere, gen. prokurore, teisingumo ir vidaus reikalų ministrai, Seimo nariai, ar ne laikas užbaigti Lietuvos Valstybinio Absurdo teatro spektaklį „Kauno pedofilijos byla“? Užbaigti ir visus kitus to paties teatro spektaklius? Kiekvienam skirti pagal nuopelnus – vieniems aktoriams teisiamųjų suolą, kitiems pasiūlyti pagaliau pradėti dirbti ką nors naudingo visuomenei ir jų pačių artimiesiems. Nelaukiant, kol visas pasaulis pirštais pradės jus badyti - kas juoktis, kas baisėtis." -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19732