Sveikinu, Kan, nors ir pavėluotai. Ir aš tą patį jaučiau. Pagalvojau: nebėr kuo remtis, niekas neužstos. Bet paskui prisiminiau žmones prie prezidentūros, visus, kurie prieš smurtą, ir kažkaip ramiau pasidarė. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19732