Pritariu, Krankt. Nesuvokiu niekaip, už ką galima taip parduoti dūšią (kad net šventę jaustum)? Man toji pėzė jau iš pat pradžių kėlė pasibjaurėjimą. Bet ką gi, reikia visus priimti, tąsyk pagalvojau. O kovoja tokios kirmėlės dėl savo apgailėtinos garbės, dėl savo šlykščios puikybės. Štai ką išryškino Garliavos įvykiai. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19732