Tie lietuviai labai mėgsta jaustis išskirtiniais, nors iš tikrųjų yra 
normalūs žmonės, o verslininkai tiesiog perima vakarų patirtį. Jei tu manai, 
kad Lietuvos prekybos tinklai kažkokie išskirtiniai savo lentynų ar prekių 
įvedimo mokesčiais, gali apie juos paieškoti internete. Jie beveik tokie pat 
seni, kaip ir patys prekybos centrai. Tie mokesčiai angliškai paprastai 
vadinami "slotting fee", nors nemažai informacijos gali surasti ir 
ieškodamas "shelf space fee" ar panašių žodžių derinių. Taigi, kaip visada, 
siūlau pradėti nuo wikipedijos (http://en.wikipedia.org/wiki/Slotting_fee):


A slotting fee, slotting allowance[1], pay-to-stay, or fixed trade 
spending[2] is a fee charged to produce companies or manufacturers by 
supermarket distributors (retailers) in order to have their product placed 
on their shelves.[3] The fee varies greatly depending on the product, 
manufacturer, and market conditions. For a new product, the initial slotting 
fee may be approximately $25,000 per item in a regional cluster of stores, 
but may be as high as $250,000 in high-demand markets.[4]

In addition to slotting fees, retailers may also charge promotional, 
advertising and stocking fees. According to an FTC study, the practice is 
"widespread" in the supermarket industry.[citation needed] Many grocers earn 
more profit from agreeing to carry a manufacturer's product than they do 
from actually selling the product to retail consumers. According to 
retailers, fees serve to efficiently allocate scarce retail shelf space, 
help balance the risk of new product failure between manufacturers and 
retailers, help manufacturers signal private information about potential 
success of new products, and serve to widen retail distribution for 
manufacturers by mitigating retail competition.[citation needed] Vendors 
charge that slotting fees are a move by the grocery industry to profit at 
their suppliers' expense.[citation needed]

Some companies argue that slotting fees are unethical as they create a 
barrier to entry for smaller businesses that do not have the cash flow to 
compete with large companies. The use of slotting fees can, in some 
instances, lead to abuse by retailers such as in the case where a bakery 
firm was asked for a six figure fee to carry its items for a specific period 
with no guarantee their products would be carried in future periods.[5]


Taip pat nepakenktų ten pat pasiskaityti ir aplamai apie prekybos centrus: 
http://en.wikipedia.org/wiki/Supermarket . Tokie mokesčiai - tai plačiai 
nagrinėjamas šiuolaikinės mažmeninės prekybos fenomenas, apie juos rašomi 
straipsniai ir knygos. Taip kad literatūros gilinimuisi pakanka, ir tokie 
mokesčiai tikrai nėra lietuvių nacionalinis ypatumas.




"Veikejas"  wrote in message news:ia8svt$r0j$1@trimpas.omnitel.net...

velgi kyla klausimas tokiu atveju ar tai prekybos centras ar liaudishkai
tariant turgus po stogu kur tik plotas ir darbuotojai nuomojami ?
Shiuo atzvilgiu LTU ir vakarai labai smarkiai skiriasi.


"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:ia8pji$mir$1@trimpas.omnitel.net...
> Visų pirma ne man taikyk tą klausimą, nes aš su prekybos tinklais 
> nesusijęs. Antra - dažnai prekybos centruose buitine elektronika prekiauja 
> atskiri tiekėjai, ir kokie mokesčiai jiems taikomi už prekybos plotą, už 
> jų įsileidimą į prekybos centrą - aš nežinau. Tiesą sakant man, kaip 
> vartotojui, tai visiškai nerūpi - man svarbu tik prekių asortimentas ir 
> galutinė kaina. Jei manęs kažkas ten netenkina - aš neperku ar perku 
> kitur. O kaip savo santykius tvarko ir kokius mokesčius vienas kitam moka 
> du verslo subjektai - tai jų pačių problema.
>
> Man atrodo visiškai normalu, kad prekybos centras gali imti tik procentą 
> nuo pardavimo kainos (antkainį), o gali papildomai imti ir už prekių 
> užimamą prekybos plotą, produktų šaldymo paslaugas ar dar velniai žino ką. 
> Beje, noriu priminti, kad įstatymas, draudžiantis tuos "lentynos 
> mokesčius" jau galioja, dabar aplamai norima įvesti apribojimus 
> antkainiams. Bet tikiuosi supranti, kad jei atskirai nemoki už kitas 
> paslaugas (ir tuo pačiu patiriamas prekybos centro išlaidas), tai jas 
> prekybos centras siekia pasiimti per didesnius antkainius? Jeigu fiksuosi 
> antkainius ir drausi papildomus mokesčius, tai prekybos centrui labiausiai 
> apsimokės pardavinėti bulvių traškučius, koką kolą ir kramtomąją gumą, 
> kadangi šaldytų produktų šaldymas, mėsininko darbas dorojant skerdieną ir 
> t.t. reikalauja papildomų sąnaudų. O jeigu galėsi sukontroliuoti tik 
> lietuviškų tiekėjų kainas, tai prekybos centrai mieliau prekiaus 
> importiniais produktais, kuriems galės užsidėti didesnius antkainius ar 
> didelę dalį kainos nurašyti logistikos išlaidoms.
>
>
>
> "Veikejas"  wrote in message news:ia8eul$83c$1@trimpas.omnitel.net...
>
> na tai ko neivedat LSD televizoriams lentynos mokesciu ?
> nes gamintojas nera uzguitasis lietuvis ?
>
> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message 
> news:ia6bvj$4ho$1@trimpas.omnitel.net...
>> Negi taip sunku suprasti, kad prekybininkų antkainis - tai ne tik jų 
>> pelnas, bet ir visi veiklos kaštai be vieno komponento - tiekėjui už 
>> parduodamą produktą mokamos kainos? Visa kita - logistika, atlyginimai, 
>> įranga, pastatai, reklama ir t.t. - įeina į tą antkainį. Analogiškai 
>> reguliuojant restoranų antkainius reikėtų išskaičiuoti tik produktų 
>> tiekėjams mokamas sumas, reguliuojant televizorių gamintojų antkainius - 
>> išskaičiuoti tik LCD ar plazminių panelių tiekėjams mokamas sumas, 
>> reguliuojant kirpyklų ar sveikatingumo centrų antkainius - iš viso nieko 
>> neišskaičiuoti, nes visos jų paslaugų kainos iš esmės yra antkainiai. 
>> Antkainių reguliavimas niekaip negali nei sumažinti žaliavų kainų, nei 
>> pakelti darbo našumo. Vienintelis dalykas, ką jis gali padaryti - tai 
>> priversti VISUS gaminti produktus ir teikti paslaugas pigiausiu įmanomu 
>> būdu.
>>
>> Tokiu būdu visose antkainių reguliavimo srityse išliktų tik žaidėjai, 
>> besitaikantys į patį neišrankiausią, kokybei jokių reikalavimų neturintį 
>> vartotoją, kuriam svarbu tik vienas dalykas - kaina. O visi kiti 
>> vartotojai būtų priversti naudoti tik pačias pigiausias, o todėl 
>> dažniausiai ir prasčiausios kokybės paslaugas ir prekes. Ir kuo daugiau 
>> sričių apimtų toks antkainių reguliavimas, tuo Lietuva taptų mažiau 
>> patraukli vieta gyventi normaliam žmogui. Čia priimant, kad tie 
>> reguliavimai realiai veiktų. Visa laimė, kad yra daugybė tų reguliavimo 
>> apėjimo būdų ir realiai mažai kuris iš jų veiks, tik pabrangins veiklą ir 
>> padarys ją sudėtingesnę.
>>
>>
>>
>> "Veikejas"  wrote in message news:ia69f4$hv$1@trimpas.omnitel.net...
>>
>> tai nemanau, kad bandymu reguliuoti antkainius siekia padeti 
>> mazmenininkams
>> ...
>>
>> "Linas Petkevičius" <linas@NONONOinfonova.lt> wrote in message
>> news:ia61eu$jb9$1@trimpas.omnitel.net...
>>> Pagal tave tada ishvis niekur laisvos rinkos nera. Laisve ir yra - 
>>> visiems vienodos salygos ir galimybes. Ir kuo man, kaip eiliniam 
>>> mazmeninkui padetu marazmas su prekybos centru antkainiu reguliavimu ar 
>>> kakzokie kitokie draudimai - kolkas nei vieno rimto argumento nemaciau.
>>>
>>>
>>> "Veikejas"  wrote in message news:ia60pb$i79$1@trimpas.omnitel.net...
>>>
>>> bet ar tai tada laisva rinka anot jusu, juk valstybe isikisha , 
>>> analogas -
>>> antkainiu reguliavimas.
>>>
>>
>